Paskutinis nepriklausomos Lietuvos ministrų kabinetas –
1939 lapkritis – 1940 birželis
ministras pirmininkas A. Merkys
pavaduotojas K. Bizauskas
užsienio reikalų ministras J. Urbšys
krašto apsaugos ministras K. Musteikis
vidaus reikalų ministras K. Skučas
finansų ministras E. Galvanauskas
švietimo ministras K. Jokantas
žemės ūkio ministras J. Audėnas ir kt.
3 tautininkai, 3 krikdemai, 2 valstiečiai liaudininkai, 2 nepartiniai; (tačiau ji buvo koalicinė).
tikslai: 1) stropiai vykdyti savitarpio pagalbos sutarties su Sovietų Sąjunga
įsipareigojimus;
2) palaikyti draugiškus ryšius su Latvija, Estija;
3) įvykdyti žemės reformą Vilniaus krašte;
Paaštrėjo A. Smetonos ir kariuomenės vado S. Raštikio konfliktas. Prezidentui nepatiko Raštikio politikavimas, jo šliejimasis prie krikdemų. 1940 sausio pabaigoje Raštikis buvo paleistas atostogų; karo vadu paskirtas Vincas Vitkauskas – A. Merkio protežė (mįslinga asmenybė).
Dėl karo sutriko ekonominis gyvenimas, finansų sistema. Augo kainos ir mokesčiai.
Didelių rūpesčių sukėlė Raudonosios armijos daliniai Lietuvoje. 1940 m. pavasarį sovietai pradėjo padėtį komplikuoti.
1940 05 25 sovietų vyriausybė įteikė notą, kurioje buvo išgalvota istorija apie raudonarmiečių grobimą bei kankinimą Lietuvoje. Esą Lietuvos saugumo tarnyba nusiteikusi priešiškai – tai rodo kareivių Butajevo ir Pisarevo, Švavgoneco, Šutco “dingimas” (tai buvo ne pirmas karių pabėgimas).
Sovietai neatsakė ne į vieną Lietuvos vyriausybės notą. Lietuvos vyriausybė ėmėsi energingų priemonių incidentui likviduoti. 1940 birželio 1 d. buvo sukurta speciali policija Alytuje, Prienuose, Gaižiūnuose ir N. Vilnioje – užkirsti kelią išsišokimams prieš RA. Gyventojams uždrausta bendrauti su sovietų kariais. Tačiau sovietų vyriausybė prasimanydavo vis naujų priekaištų; įtampa neslūgo. SSRS vyriausybė, siekdama pakeisti Lietuvos santvarką, pasinaudojo savo karių nedrausmingumu. Kartu su kariais atvyko jų šeimų nariai, specialiai parengti šnipus; jie turėjo rengti provokacijas. Taip Stalinas tikėjosi iš vidaus susprogdinti Lietuvos vyriausybę, vis labiau komplikuoti Lietuvos – SSRS santykius.
Galiausiai sovietai ėmė viešai kaltinti Lietuvos vyriausybę nesilaikant savitarpio pagalbos sutarties; esą Lietuva, Latvija, Estija sudarė karinę sąjungą prieš SSRS.
1940 birželio 14 d. sovietų vyriausybės ultimatumas
Kaltinimai:
– vyriausybė kalta, kad grobiami raudonarmiečiai bei siunčiami į koncentracijos stovyklas Lietuvos piliečiai, aptarnaujantys RA įgulas;
– vyriausybė sudarė antisovietinę karinę sąjungą su Latvija, Estija;
– rengia įkurdintų įgulų užpuolimus;
Reikalavimai:
– atiduoti teismui vidaus reikalų ministrą K. Skučą ir Saugumo departamento direktorių A. Povilaitį;
– tučtuojau sudaryti vyriausybę, sugebančią sąžiningą savitarpio pagalbos sutarties vykdymą;
– tučtuojau į Lietuvos teritoriją įleisti SSRS kariuomenės dalinius, kad galėtų užkirsti kelią provokacijoms.
Šiuo ultimatumu Sovietų vyriausybė sulaužė visas iki tol su Lietuva sudarytas sutartis.
birželio 14 / 15 nakties posėdžio metu Lietuvos vyriausybė svarstė: 1) ar priešintis ?
– kai armija išdėstyta kaip taikos metu;
– 30 naikintuvų neužteks prieš Sovietų aviaciją;
– nelabai manevringa, neturi pakankamai autotransporto;
– RA jau paruošta Lietuvos pasienyje ir nelauks, kol Lietuvą pradės karą;
– RA Lietuvos viduje pranašesnė už Lietuvos armiją; //visgi Lietuvos kariuomenė buvo pajėgi kautis 2 savaites !!!
٭ Prezidentas siūlė priešintis ir trauktis vyriausybei kartu su kariuomene į Vokietiją.
Ją parėmė krašto apsaugos ministras K. Musteikis, švietimo ministras K. Jokantas.
Dauguma narių pasisakė už ultimatumo priėmimą.
2) A. Smetona priėmė vyriausybės atsistatydinimą; pavedė laikinai eiti pareigas iki naujos vyriausybės sudarymo;
3) Buvo pakviestas gen. S. Raštikis ir pasiūlyta jam vadovauti naujai vyriausybei.
Deja, Raštikis kandidatūrą Kremliaus atmetė. Dėl naujos vyriausybės sudarymo teks tartis su emisaru iš Kremliaus – V. Dekanozovu. Atėjus tokioms žinioms iš Maskvos, žlugo paskutinės viltys išlaikyti Lietuvos valstybę. Birželio 15 d. prezidentas išvyko į užsienį. Visiškos kapituliacijos pasirinkimas reiškė nepagarbą tautai.
1940 birželio 14 d. vokiečiai užėmė Paryžių. Niekam nerūpėjo Lietuvos likimas.
1940 06 15 (15 val.) RA įvairiose vietose peržengė Lietuvos sieną, pradėjo karių operaciją prieš “Baltijos Antantę”. Prisilaikoma žygio metu karinės taktikos: užimti tiltai, aerodromai ir kt. strateginiai punktai. Kariuomenę lydėjo ≈ 150 karo lėktuvų.