Žemės reforma
Buvo paliekama 80 ha žemės valda dvarininkams, vėliau įrodžius dokumentais buvo palikta iki 150 ha. Už nusavintą žemę valstybė mokėjo dvarininkams, tačiau neteisėtai įgytos žemės (Rusijos caro dovanotos,…) buvo nusavintos neatlyginamai. Taip pat nusavinta miškų ir vandenų perteklius, kuris viršijo 25 ha. Už išperkamąją žemę turėjo mokėti naujakuriai:
I rūšies žemė 1 ha: 180 – 252 Lt
II rūšies žemė 1 ha: 90 -126 Lt
III rūšies žemė 1 ha: 36 – 54 Lt
IV rūšies žemė 1 ha: 18 – 27 Lt per 36 metus.
Savanoriai žemę gaudavo neatlyginamai.
Žemės reforma vyko visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Nepriklausomoje Lietuvoje vyravo smulkūs žemės ūkiai, jie pasižymėjo dideliu gamybiniu pajėgumu. Pradedama auginti ne vien javus, bet ir gyvulius. Daugiausia grūdų eksportuota 1935 ir 1938m. Eksportuota bulvės. Pagal linų auginimą Lietuva pasaulyje užėmė trečią vietą po Rusijos ir Lenkijos. Nuo 1931m. pradėta auginti cukriniai runkeliai, jų perdirbimui pastatyti trys cukraus fabrikai, vienas iš jų Marijampolėje.