Įvadas……………………………………………………………3
Tarpukario kariuomenės ginklų rūšys ir dislokacija……………..4
Tarpukario ir dabartinės kariuomenės pėstininkų
padalinių palyginimas………………………………………..….5
Pėstinkų veiklos palyginimas……………………………………10
Išvados……………………………………………………………10
Literatūros sąrašas………………………………………………..11
Įvadas
Lietuva jau gali pasigirti beveik visus NATO standartus atitinkančia kariuomene. Daugelį amžių pėstininkai buvo viena iš svarbiausiųjų, pagrindinė kariuomemenės rūšis, jiems buvo ir yra skiriami pagrindiniai uždaviniai mūšių laukuose. Kol pėstininkai laiko teritorija ir po didžiausio artilerijos apšaudymo, aviacijos bombardavimo ar šarvuočiams per jį pervažiavus, tol tas plotas laikomas priešo neužimtas.
Ne išimtis ir Lietuva, o jos kariuomenėje tikrai svarbų vaidmenį vaidina mechanizuotieji, motorizuotieji pėstininkų batalionai, kurių kaikurių atsiradimo šaknys siekia dar tarpukario laikus, todėl šiai įdomiau temai – dabartinių mechanizuotojų, motorizuotojų batalionų su tarpukario daliniais palyginimui apžvelgiant jų struktūrą, dilokaciją, tikslus, uždavinius bei ginkluotę ir skyriau šį savo darbą. Tuo labiau, kad informacijos apie tarpukario dalinius surasti pasiseks ne kiekvienam, nes daugiau suklasifikuotos ir apibendrintos medžiagos apie juos ar bibliotekoje, ar spaudoje, ar internete lengvai nerasite.
TARPUKARIO KARIUOMENĖS GINKLŲ RŪŠYS IR DISLOKACIJA
Lietuvos kariuomenė formavosi Nepriklausomybės karo mūšių laukuose. Pagrindinės ginklų rūšys bei tarnybos buvo: pėstininkų, artilerijos, kavalerijos, aviacijos, inžinerijos, jūrininkų, intendantūros, ginklavimo, topografijos, teismo, sanitarijos ir veterinarijos. Panašūs padaliniai buvo ir krašto apsaugos sistemoje.
Pėstininkai. Jiems teko pagrindinė našta Nepriklausomybės karo metais ir jie sudarė pagrindinę kariuomenės dalį. Paprastai mažiausias vienetas pėstininkų organizacijoje buvo kautynių skyrius, iki 14 vyrų, sudarytas iš dviejų grandžių – kulkosvaidžio ir šaulių. Trys skyriai sudarydavo būrį, o trys būriai — šaulių kuopą, trys šaulių kuopos ir viena sunkiųjų kulkosvaidžių kuopa (4 sunkieji kulkosvaidžiai, vienas automatinių pabūklų būrys) ir ryšių būrys sudarė batalioną — taktinį kariuomenės vienetą. Trys batalionai su ryšių kuopa, minosvaidžių, raitųjų žvalgų, inžinerijos būriais ir atitinkama kita tarnyba sudarė pėstininkų pulką.
1919m. spalio 30d – pirmojo karinio vieneto, pulko įsteigimo diena. Pulkas gavo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardą, o visai netrukus pradėti steigti ir įsteigti ir kiti pėstininkų pulkai: Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo, kunigaikščio Vytauto Didžiojo, Lietuvos karaliaus Mindaugo, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio, Pilėnų kunigaikščio Margirio, Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio, Kauno kunigaikščio Vaidoto ir Lietuvos kunigaikščio Vytenio.
Taigi nors dar ir jauna Lietuvos valstybė, bet tarpukariu, kaip matome iš pėstininkų pulkų skaičiaus, jau turėjo gana gausią kariuomenę, o vykstant kovoms dėl nepriklausomybės dar ne tiek buvo suformuota pėstininkų pulkų ar batalionų, kurie kovoms pasibaigus buvo išformuoti ir liko nebeatgaivinti. Apie juos yra išlikę labai mažai žinių.
Kariuomenės dislokacija. Dar Nepriklausomybės karo metais visa Lietuva buvo padalyta į karo apygardas. Sudarius divizijas, jų vadai buvo paskirti ir apygardų viršininkais. Iš viso buvo sudarytos 3 apygardos. 1922 m. kuriam laikui dar buvo suformuota ir IV (pasienio) divizija, kurios sudėtyje buvo 1-asis pasienio pulkas ir 10-asis, 11-ašis ir 12-asis pėstininkų pulkai. Bet tais pačiais metais vėl buvo grįžta prie trijų apygardų – divizijų organizacinės struktūros. Divizijų vadams priklausė ir karo komendantūros apskričių miestuose.
Tarpukario ir dabartinės kariuomenės pėstininkų dalinių palyginimas
1919m. birželio 5d. buvo patvirtinti “3-jų batalionų pėst. Pulko etatai”. Pulką sudarė:
Pulko vadas
Pulko štabas, kurį sudarė:
Rikiuotės dalis
Ūkio dalis
Sanitarijos dalis
Štabo gurguolė
Batalionų štabai (trys)
Su štabų gurguolėmis