Napoleonas Bonopartas
1769 – 1821 m.
Jis gimė Korsikos saloje, bajoro šeimoje, mokėsi Pran-
cūzijos karo akademijoje, kurią 1785 m. Baigė leitenan-
to laipsniu. Kovinę patirtį pradėjo 1793 m. Tulono ap-
gultyje (prieš anglus), 1796-1797 m. Sėkmingai vado-
vavo prancūzų įsiveržimui į Egiptą, iš kur parbėgęs užė-
mė aukštą konsulo postą ir kitus 14 metų buvo neginči-
jamu Prancūzijos valdovu. Savo valdymo laikotarpiu
jis įvykdė nemažai pertvarkymų Prancūzijoje: reforma-
vo finansų sistemą bei teismą, įkūrė banką ir universite-
tą, centralizavo šalies valdymą, išleido civilinį kodeksą
(,,Napoleono kodeksą‘‘), padariusį poveikį ir kitoms
Europos šalims.
1804 m. Jis pasiskelbė imperatoriumi, o 3 savo brolius
paskyrė kitų Europos valstybių valdovais.1805 m. Jis
užėmė Austriją, 1806 m. – Prūsiją, 1808 m. Labai sunkiai įsigalėjo Ispanijoje.
Bandymai susilpninti ar palaužti Angliją baigėsi nesėk-
me. Pati didžiause Napoleono klaida buvo 1812 m. pradėtas karas su Rusija,tetrukęs tik pusę metų ir iš ku-
rio gyvas sugrįžo tik kas dešimtas prancūzų karys. Nuo
tada prasidėjo Napoleono sėkmės saulėlydis. 1813 m. spalio mėnesį jis patyrė triuškinantį pralaimė-