Pasaulio priešistorė skirstoma taip:
I. Paleolitas 3mln. – 12 tūkst.pr. Kr.
II. Mezolitas 12. – 8 tūkst. pr. Kr.
III. Neolitas 8 – 4 tūkst.pr. Kr.
IV. Bronzos 4 – 2 tūkst.pr. Kr.
V. Geležies nuo 2 tūkst.pr. Kr.
ŽMOGAUS KILMĖ IR RAIDA
Nusistovėję dvi žmogaus kilmės teorijos:
1. Žmogų sukūrė Dievas arba dievai.
2. Evoliucijos teorija (Č.Darvinas ,,Rūšių atsiradimas natūralios atrankos būdu” 1859m.) Remiantis šia teorija, žmogaus raida būtų tokia:
AUSTROLOPITEKAS (5-6 mln. pr. Kr.)
SUMANUSIS / HOMO HABILIS (4 mln. pr. Kr.)
Vartojo lazdą ir akmenis kaip darbo įrankius.
STAČIASIS ŽMOGUS / HOMO ERECTUS
(1,5 mln. pr. Kr.)
Manoma, kad kalbėjo, medžiojo.
HOMO SAPIENS:
NEANDARTALIETIS
išmirė dėl nežinomų priežasčių
KROMANJONIETIS
atsirado prieš 100 tūkst. metų ir maždaug prieš 35 tūkst. metų apgyvendino Europą.
Mokslininkai laikosi nuomonės, kad žmogus tapo protingesnis gamindamas ir naudodamas darbo įrankius. Pirmieji verslai rankiojimas ir medžioklė iš kurių atsiranda gyvulininkystė ir žemdirbystė.
NEOLITO REVOLIUCIJA
Derlingasis pusmėnulis- tai istorinė sritis Artimuosiuose Rytuose, apimanti Egipto, Sirijos, Mesopotamijos teritorijas, arba teritoriją tarp Raudonosios, Viduržiemio jūros ir Persijos įlankos. Manoma, kad čia atsirado pirmieji civilizacijos požymiai: raštas, miestai, visuomeninė architektūra. Tai lėmė neolito revoliucijos pasiekimą.
Priešistorė- tai istorijos laikotarpis, nuo žmogaus atsiradimo iki rašto, valstybės, miestų susikūrimo 4 tūkst. pr. Kr.
CIVILIZACIJŲ RAIDA
Istorijos raidą galima paaiškinti civilizacijų raida.
Civilizacija- tai tam tikros tautos pasaulio regionų kultūros pasiekimo lygis.
Civilizacijos bruožai:
• raštas
• monumentalioji architektūra
• valstybinė valdžia
A.TOINBIS aiškina istorijos eigą, remdamasis civilizacijų fazėmis ir kaita. Jis nustatė tokias fazes:
1. GENEZĖ- žmonių bendruomenė telkiasi tam tikroje teritorijoje ir priima gamtos iššūkis.
2. SUBRENDIMAS- bendruomenėje išryškėja valdantieji, kurie derina savo interesus su dauguma ir šie jai paklūsta.
3. LŪŽIS- bendruomenėje įvyksta esminiai politiniai ir moraliniai pokyčiai, kada valdantieji rūpinasi tik savo interesais, užmiršdami daugumą.
4. NUOSMUKIS- jo metu plečiasi karai (bet nebūtinai).
5. DEZINTEGRACIJA- žlunga, bet dvasia išlieka.
EGIPTO CIVILIZACIJA
Ji priklausė derlingojo pusmėnulio teritorijai, nes čia gyvenę žmonės sugebėjo taikyti neolito evoliucijos pasiekimus. Gamtos iššūkis Egiptui buvo Nilo upė ir su ja susiję potvyniai. Pastarieji sudarė sąlygas pirmajam kalendoriui atsirasti. Tačiau svarbiausia buvo tai, kad Nilo pakrantėse po atoslūgių susidarė sąlygos irigacinei žemdirbystei atsirasti.
Irigacinė žemdirbystė- drėkinamoji žemdirbystė.
Šis procesas vedė prie sėslaus gyvenimo būdo ir turtinės diferenciacijos atsiradimo, o tai jau vedė prie valstybinių darinių- nomų atsiradimo.
Nomai- tai gyvenvietės, kurias valdė nomarchai.
Tačiau Egipto suvienijimas galutinai įvyksta 3100m. pr. Kr., kuomet sujungiamas Aukštutinis ir Žemutinis Egiptas. Tai padaro faraonas MENAS. Sostine tampa MEMFIS.
Faraonas- aukščiausia valdžia valstybėje, atliko eilę funkcijų: tarpininko tarp dievų ir tautos, kūrėjo, gynėjo, turtų padalintojo ir kt.
Kūrėsi valstybės biurokratija: nomarchai, prižiūrėtojai, viziriai ir t.t… Jie sudarė privilegijuotąjį gyventojų sluoksnį.
DIDŽIAUSIĄ GALYBĘ EGIPTAS PASIEKIA 2TŪKST. PR. KR. Egiptiečiams reikia atlaikyti hiksų puolimą. Iš užkariautojų egiptiečiai išmokstą lydyti bronzą, naudoti kovos vežimus ir t.t… Tęsėsi egiptiečių užkariavimai valdant faraonams TUTMOZAMS (II, III). Užkariaujama Sirija, Palestina, Nubija. Gausėja vergų.
Faraonas ECHNATONAS vykdo religinę reformą: jis verčia garbinti vieną dievą ATONĄ, tačiau dėl egiptiečių religinio konservatizmo ši reforma žlunga.
Tolesnė Egipto politinė istorija klostosi taip:
1. Egiptiečiams tenka kariauti su kaimyninėmis tautomis (asirais, etiopais ir t.t…)
2. 525m. pr. Kr. Egiptą užkariauja persai.
3. 332-30m. pr. Kr. Aleksandro Makedoniečio graikai.