Viena iš svarbiausių ir informatyviausių sričių archeologijoje, nagrinėjant tam tikro praeities laikotarpio žmonių gyvenimą, yra laidosena. Visų pirma, tokio tipo radiniai dažniausiai būna gerai išsilaikę, antra – jie suteikia įvairiapusiškų duomenų apie įvairias gyvenimo sritis: pvz., socialinę ir ekonominę žmonių padėtį (lyčių sąveiką visuomeninėje sferoje, vyraujantį šeimos tipą, darbo ir amatų pasiskirstymą, turtinį statusą), o, svarbiausia – žmogaus pasaulėjautą, tikėjimą, papročius ir kitus dvasinio gyvenimo aspektus.
Šiame darbe apžvelgsime geležies a. laidoseną Lietuvoje. Kaip įprasta, geležies a. turi tam tikras chronologines ribas (senasis, vidurinysis ir vėlyvasis geležies a.), todėl būtina jomis naudotis, nagrinėjant šio laikotarpio archeologinius paminklus.
Kitas tyrimo tikslas: nustatyti ir užfiksuoti duomenis apie kapų įrangą ir mirusiuosius. Dažniausiai nagrinėjami šie aspektai: akmenų statiniai, mirusiųjų kaulų liekanos, žirgų aukos, įkapės ir jų padėtis kapuose. Įkapių analizei naudojami tam tikri kriterijai (radinių grupės): įrankiai ir ginklai, drabužių elementai ir papuošalai bei kiti dirbiniai. Tokia informacija ir tikslingas jos interpretavimas suteikia daug duomenų, kurie iškelia – o tada patvirtina arba paneigia įvairias archeologines hipotezes. Tyrinėjant geležies a. kapinynus ir kaupiant juose rastus duomenis, galima sužinoti, kaip elgėsi to meto žemdirbių bendruomenė akistatoje su amžinąja žmonijos dilema: gyvenimas – mirtis – gyvenimas.
Tyrimų apžvalga
Norint nagrinėti geležies a. laidoseną Lietuvoje, būtina atsižvelgti į turimą materialinį šio laikotarpio palikimą. Darbe bus remiamasi šiais arch. šaltiniais (pagal chronologinę radinių datavimo tvarką):
1. Sen. geležies a.: Zapsės, Barzūnų ir Gilbonių kapinynų tyrinėjimai.
2. Vidur. geležies a.: Marvelės, Lazdininkų ir Kalniškių kapinynų tyrinėjimai.
3. Vėlyv. geležies a.: Kejėnų, Linkuvos kapinynų tyrinėjimai.
4. Ypač gerai ištirtas ir daug informacijos teikiantis Žvilių kapinynas, kuriame rasti kapai priskiriami visiems trims geležies a. laikotarpiams.
Būtina pažymėti, jog tokia kapinynų chronologija yra labai sąlyginė, nes daugelis kapų datuojami ne vienu geležies a. periodu (pvz.: VI-XII a. – tai yra vidur. ir vėlyv. geležies a. periodai).
Trumpa kapinynų apžvalga
Sen. geležies a. kapinynai:
1. Zapsės kapin. (Lazdijų r.). Ištirtas 109×109 m plotas, aptiktas vienas griautinis kapas, kelios duobės ir pora akmenų krosnių. Pirmas degintinis kapas rastas 1992 m., 3 griautiniai kapai aptikti 1995 m., o 1996-97 m. ištirti dar 8 kapai (Girininkas A., 2000 m.: p. 256 ).
2. Barzūnų kapin. (Šilutės r.) 1998 m. VU pradėjo naujai aptikto Barzūnų kapin. arch. tyrinėjimus. 1995 m. čia visai atsitiktinai rasti arch. radiniai: stipriai profiliuota akinė, 2 ilgakojės su lieta užkaba segės, storagalės apyrankės, Lietuvoje analogų neturinčios lipdytos keramikos šukės ir kt. (Girininkas A., 2000 m.: p. 271-272).
3. Gilbonių kapin. (Panevėžio r.). Šiame kapin. arch. tyrinėjimai buvo vykdomi 1999 m. Tyrinėjimų metu ištirtas 224×224 m plotas. Atidengti ir ištirti 7 suardyti griautiniai kapai. Rasta ir kitų palaidojimų atskirų kaulų (Girininkas A., 2000 m.: p. 287).
Vidur.geležies a. kapinynai:
1. Marvelės kapin. 1998-99 m. tęsti dar 1991 m. pradėti tyrinėjimo darbai Marvelės kapin. Kaune. Tyrinėjimų plotas siekė 1000×1000 m (1998 m.) ir 350×350 m (1999 m.). Rasta 2 degintiniai žmonių ir 20 griautinių žirgų kapų (Girininkas A., 2000 m.: p. 248).
2. Lazdininkų kapin. (Kretingos r.). 1998 m. Kretingos muziejus tęsė Lazdininkų kapin. tyrinėjimus. Ištirtame 182×182 m plote rasti kapai, priklausantys kapų su akmenų vainikais kultūrinei grupei bei griautiniai ir degintiniai kapai (Girininkas A., 2000 m.: p. 254).
3. Kalniškių kapin. (Raseinių r.) 1998 ir 1999 m. Kalniškių kapin. buvo tęsiami 1985 m. pradėti arch. tyrinėjimai. Ištirtas 296×296 m plotas. Aptikti 33 griautiniai kapai (Girininkas A., 2000 m.: p. 257-258).
Vėlyv. geležies a. kapinynai:
1. Kejėnų kapin. (Raseinių r.). 1999 m. Kejėnų kapin. ištirtas 250×250 m plotas. Rasti 5 sudegintų mirusiųjų kapai, 11 griautinių žmonių kapų bei dviejų žirgų griautinių kapų liekanų (Girininkas A., 2000 m.: p. 262 ).
2. Linkuvos kapin. (Pakruojo r.). 1999 m. buvo ištirta 246×246 m teritorija. Rasti 5 apardyti kapai, surinkti 79 radiniai (Girininkas A., 2000 m.: p. 294 ).
Žvilių kapin. Kapin. yra apie 5 km į PR nuo Šilalės miesto, šiaurinėje Žvilių kaimo dalyje. Arch. tyrinėjimai čia vykdomi jau nuo 1968 m. Rastos visiems trims geležies a. laikotarpiams priklausančios kapavietės, taip pat gausu ir kitų radinių (Vaitkunskienė L.,1999 m.: p. 6 ).
Duomenys apie kapų įrangą ir mirusiuosius
Akmenų statiniai
Akmenų statiniai dažniausiai aptinkami kapinynuose, kuriuose mirusieji laidoti sen. geležies a. Randami kapai, apjuosti geriau ar blogiau išsilaikiusiais akmenų vainikais. Kasinėjamoje kapin. teritorijoje viršutinės akmenų dalys beveik visada aptinkamos vos tik nuplėšus velėną arba šalinant armens sluoksnį (1 pav).1 pav. Akmenų vainikas
Vaitkunskienė L., 1999 m.: p. 99
Akmenys aplink kapus krauti labai rūpestingai: ant apačioje glaudžiai sustatytų dažnai
didesnių akmenų tvarkingai dedami kiti, kartais net perpus mažesni. Kiekvienas ratas – vis mažesnio skersmens. Statiniams parinkti labai įvairaus dydžio natūralūs lauko rieduliai. Kai kurių vainikų apatiniams ratams atridenta net pusmetrinių akmenų. Kraunant vainiką, akmenys dėti įvairiai: vienur jie orentuoti išilgai, kitur skersai, dažniausiai smailųjį galą nukreipiant į statinio vidų.
Išskirtinis atvejis pastebėtas, tyrinėjant Žvilių kapinyną. Čia viename kape aptikti 7 akmenys, gulintys ant išryškėjusių duobės kontūrų. Trijose vietose (kojūgalyje ir mirusiojo dešinėje) padėta po 2 sugrupuotus akmenis, kurių vienas didesnis, kitas – perpus mažesnis. Ketvirtoje vietoje, galvūgalyje, mirusiojo dešinėje, pačiame duobės kampe, buvo tik vienas mažesnis akmuo. Turint galvoje magijos principą pars pro toto (dalis vietoj visumos), galima manyti, kad toks mirusįjį pusračiu juosiantis akmenų sugrupavimas simbolizuoja visą vainiką (Vaitkunskienė L., 1999 m.: p. 101).
Ugniakurai
Ugniakurai kapavietėse aptinkami retai. Žvilių kapin. teritorijoje aptiktos dviejų ugniakurų arba židinių liekanos. Šie ugniakurai datuotini III-IV a. Šalia židinių rasti pavieniai akmenys, pajuodę nuo degėsių. Galima spėti, kad šiais akmenimis ugniakurai buvo apjuosti. Tyrinėjant ugniakuro liekanas, paaiškėjo, kad jis buvo šiek tiek įkastas į žemę.