Turinys
Naudota literatūra 3
Įvadas 4
1.Lietuva 1430 – 1434 metais 4
2.Kariuomenių sudėtis 6
3.Pasiruošimas mūšiui 6
4.Įsiveržimas ir priartėjimas 7
5.Mūšio eiga 7
6.Pabaisko kautynių pasekmės 8
Išvados 10
Naudota literatūra
1. J.Matusas.,,Švitrigaila.Lietuvos didysis kunigaikštis“Vilnius:Mintis, 1991.
2. A.Šapoka.,,Lietuvos istorija“Vilnius:Mokslas, 1989.
3. R.Jokimaitis, A.Kasperavičius, E.Manelis, B.Stukienė.,,Pasaulio ir Lietuvos istorija.VI-XVIII amžiai“Vilnius:Kronta, 2000.
4. M.Jučas, I.Lukšaitė, V.Merkys.,,Lietuvos istorija.Nuo seniausių laikų iki 1917 metų“Vilnius:Mokslas, 1988.
5. B.Dundulis.,,Lietuvių karai su kryžiuočiais“Vilnius:Mintis, 1964.
6. R.Kamuntavičius,V.Kamuntavičienė, R.Civinskas, K.Antanaitis.,,Lietuvos istorija 11-12 klasėms“Vilnius:Vaga, 2000.
Įvadas
XV amžius Lietuvos valstybei buvo kupinas kruvinų kautynių ir susirėmimų. Didžiausi tuometiniai Lietuvos priešai tuo metu buvo kryžiuočių ir kalavijuočių ordinai, kurie prisidengdami krikščionybės skiepijimu alino ir niokojo kraštą, bandydami jį pavergti. Po didžiulio laimėjimo 1410 metais prieš kryžiuočių ordiną, šie puldinėjimai buvo šiek tiek nurimę, tačiau vidiniai nesutarimai tarp Lietuvos valdovo sosto pačioje valstybėje, leido tikėtis minėtiems ordinams galimo šanso vėl užpulti, kamuojamą vidinių konfliktų Lietuvą.
Didžiausia tuometine ordinų viltimi buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio sūnus Švitrigaila. Įtempti jo santykiai su tuometiniu Lietuvos valdovu Vytautu, bendravimas su kryžiuočiais ir pasipiktinimas, kad nebegalės valdyti nepriklausomos Lietuvos, nes Vytautas savo testamentu Lietuvą perleido Jogailos žinion, paskatino šį jau gana didelį autoritetą turintį Lietuvoje kunigaikštį prašyti pagalbos iš Lietuvos priešų.
Pagrindiniu Švitrigailos bandymu susigražinti Lietuvą yra laikomas jo bei Livonijos ordino žygis į Lietuvą 1435 metais siekiant sumušti Žygimanto Augusto vadovaujamos Lietuvos gynybą.
1.Lietuva 1430 – 1434 metais
Po Žalgirio mūšio Lietuva gyveno kur kas ramiau, nei ligi tol. Kraštas vystėsi tiek ekonomiškai, tiek ir kultūriniu atžvilgiu, stiprėjo politiškai. Nors Lietuvai jau nebegrėsė ankstesnių laikų kryžiuočių pavojus, tačiau Teutonų ordinas ir toliau siekė ją ir jos sąjungininkę Lenkiją susilpninti neatsisakydamas savo grobikiškų ketinimų. Kryžiuočiai vis dar puoselėjo viltį pakeisti Melno taikos nustatytas valstybių sienų ribas. Labiausiai juos domino Palangos – Šventosios pajūris, kuris skyrė Prūsiją nuo Livonijos.
Pirmoji reali proga kryžiuočių orams išsipildyti atsirado mirus Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, kai paaštrėjo Lietuvos ir Lenkijos santykiai, taip pat kilo vidaus nesutarimų Lietuvos viduje. Labai opi problema buvo Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Vytauto valdymo laikotarpiu Lietuvos didžioji kunigaikštystė labai sustiprėjo, todėl norėjo atsisakyti santykių su Lenkija. Labai didelis lenkų ponų noras įsiviešpatauti Lietuvai priklausančiose Ukrainos ir Baltarusijos žemėse, bei valdyti LDK, sukėlė didžiulį nepasitenkinimą tiek Lietuvos didikams, tiek ir pačiam Vytautui. Deja netikėta Vytauto mirtis sukliudė Lietuvai įgyti visišką valstybinį atskirumą nuo Lenkijos.
1430 metais LDK kunigaikščiu buvo išrinktas Švitrigaila. Jis kaip ir Vytautas siekė padaryti Lietuvą nepriklausomą. Švitrigaila buvo jaunas ir energingas Lietuvos valdovas. Vos tik tapęs valdovu jis išsiuntė laiškus Vokietijos imperatoriui ir Vengrijos karaliui Zigmantui su prašymu suteikti Lietuvai karūną, kuri padarysianti ją nepriklausoma karalyste. Nors ir gavęs pritarimą iš Zigmanto, jaunasis Lietuvos valdovas neįbaugino Jogailos, kuris bandė jėga užimti kai kurias LDK priklausančias žemes. 1432 metais Švitrigaila sudarė taip trokštamą taikos sutartį su Lenkija, tačiau ji buvo naudinga Lenkijai, bet ne Lietuvai. Pralaimėję lietuviams Volynėje, taip pat netikėtai užpulti kryžiuočių Lenkijos bajorai greitai nusilpo, todėl pasirašę taikos sutartį su Lietuva, galėjo būti ramūs bent jau iš rytinės valstybės pusės.
Tapęs valdovu Švitrigaila iškėlė daug naujų feodalinių didikų, kurių tarpe buvo ukrainiečių bei baltarusių sritinių kunigaikščių. Tai sukėlė jau buvusios diduomenės nepasitenkinimą.siekdami išlaikyti esamą padėtį didikai suorganizavo sąmokslą prieš Švitrigailą. Kunigaikščiu jie siekė pastatyti Žygimantą Kęstutaitį. Sąmokslininkus parėmė ir lenkų ponai, kurie nenorėjo, kad LDK vadovautų Švitrigaila. 1432 metais sąmokslininkai užpuolė Švitrigailą, kuris vyko į derybas su Jogaila. Švitrigailai teko bėgti, o LDK didžiuoju kunigaikščiu buvo paskelbtas Žygimantas. Tačiau jis valdė ne visą LDK: jam pakluso Lietuva ir vakarinės baltarusių žemės. Dauguma LDK rusų, baltarusių, bei ukrainiečių žemių palaikė Švitrigailą. Jį palaikė taip pat ir Livonijos ordinas, kuris siekė nugalėti Lenkiją. Iš pradžių ordinas veikė dviveidiškai ir nestojo ,nei į vieno iš kunigaikščių pusę, tačiau kai Žygimantas atnaujino santykius su Lenkija, ordinas pasirinko Švitrigailą, kuris jau buvo nutraukęs santykius su šia šalimi. Artimiausi jo planai buvo pasodinti Švitrigailą i LDK didžiojo kunigaikščio postą.
1432 metų pabaigoje, Švitrigaila pirmą kartą bandė susigrąžinti prarastas žemes ir postą. Užėmęs Krėvą, Minską ir Ašmeną jis sutiko Žygimanto kariuomenę, kuri įveikė Švitrigailos pajėgas. Po nesėkmingo pirmojo bandymo Švitrigaila dar 1433 metais porą kartų padedamas Livonijos ordino bandė užgrobti Lietuvą. Tačiau jo žygiai kaip ir pirmąjį kartą nepasiekė jokios didesnės naudos. Nors jis užpuolė ir sudegino daugelį šalies miestų, tačiau nei Vilniaus, nei Kauno, nei Trakų pilių užimti nepavyko.