Daumantas Kriščiūnas
EX ORIENTE LUX
(graik. – šviesa iš rytų)
Šviesa iš Rytų – taip teigė senovės graikai. Šis posakis byloja apie įvairius pasiekimus bei išradimus, kuriuos iš Rytų ir Pietryčių civilizacijų perėmė senoves Graikija (jiems rytai – tik rytinė Viduržemio jūros pakrantė ir Egiptas). Iš tiesų senovės Finikiečių, Egiptiečių, Mezopotamijos, Indijos civilizacijos paliko daugybę įvairių išradimų bei laimėjimų ne tik senovės graikams bet ir šiuolaikiniam pasauliui. Šių tautų pasiekimai buvo labai reikšmingi tolesnei žmonijos raidai bei vystymuisi, o kai kurie iš jų naudojami iki šiol.
Mezopotamijos civilizacijų laimėjimai
Tigro ir Eufrato krašte žmonės sukūrė aukštą kultūrą, pasiekė didelių mokslo laimėjimų. Jais praturtino daugelį pasaulio tautų.
Visų pirma šumerai išrado dantiraštį – tai raštas, rašomas ant molio lentelių ir sudarytas iš ženklų, kurie reiškė skiemenį ar net visą žodį. Šumerai pirmieji ėmė steigti mokyklas. Jas vadino “lentelių namais”. Šiose mokyklose buvo mokoma rašyti, matematikos, astronomijos, zoologijos, botanikos ir kitų dalykų. Mezopotamijos gyventojai mokėjo gydyti kai kurias ligas. Jie gydymui naudojo įvairiai paruoštus augalus taip pat gyvulių kūno dalis. Šumerų sveikatos dievo simbolis buvo susivijusios gyvatės. Tą simbolį primena ir šiandieninių gydytojų profesijos ženklas. Šumerai buvo talentingi matematikai. Jie skaičiavo šešiasdešimtaine skaičiavimi sistema. Apskritimą dalino į 360 dalių arba laipsnių. Nuo šios skaičiavimo sistemos atsirado valandos dalijimas į 60 minučių, o minutės dalijimas į 60 sekundžių. Babilono matematikai mokėjo apskaičiuoti plotą ir tūrį. Manoma, kad šiuos matematikos pasiekimus iš šumerų perėmė senovės graikai.
Babilono žyniai davė pavadinimus žvaigždynams, vadinamiems zodiaku. Metus suskirstėį 12 mėnesių, o mėnesį į 4 savaites. Savaitę sudarė 7 paros, o parą – 24 valandos. Šis skirstymas išliko iki mūsų laikų, o dangaus tyrinėjimai padėjo atsirasti astronomijai ir astrologijai. Senovės graikai savo kalendorių kogero sudarė pagal mezopotamijos pavyzdį.Grožines literatūros pradžia buvo šumerų pasakojimai. Žymiausias eiliuotas kūrinys skirtas didvyriui Gilgamešui. Taip pat žmonės dievų garbei kūrė himnus, išliko nemažai pasakėčių. Buvo plačiai vartojamos patarlės ir priežodžiai.
Juodagalviai padarė nemažai ūkio ir gamybos išradimų. Jie pirmieji išmoko drėkinti laukus kanalais. Gerindavo augalų rūšis kryžmindami juos, o žemė dirbdavo plūgais.
Išradę ratą ir burinius laivus, jie gabeno krovinius dideliais atstumais. Tai turėjo įtakos prekybos plėtotei.
Šumerai mokėjo metalus ne tik lydyti, bet ir lytuoti, kniedyti, raižyti. Šumere pradėta gaminti stiklą, degti molį, gaminti puodus žiežiamuoju ratu.
Šviesa iš Egipto
Egipto aukšta kultūra ir mokslo žinios stebino kitų kraštų gyventojus. Jų mokslo laimėjimus labai vertino romėnai, jie egiptiečių žinias netgi prilygino šviesai.
IV tūkst. pr. Kr. pabaigoje senovės Egipte atsirado raštas. Jie rašė ant akmens arba dažniausiai ant papiruso.
Egiptiečiai mokėjo atlikti visus keturis matematinius veiksmus, sugebėjo skaičiuoti trupmenomis, turėjo savo skaitmenis ir skaičių sistemą. Jie dar galėjo apskaičiuoti nupjautinės piramidės ir žemės sklypo plotą, bei apskritimo ilgio santykį su skersmeniu (dabar žymimas taip – ).