Beveik visose gyvenimo srityse iki mūsų laikų išliko romėnų tradicijų, papročių ar išradimų pėdsakų.
Romos imperijoje buvo dvi pagrindinės gyventojų grupės: piliečiai ir svetimtaučiai. Piliečiai buvo skirstomi į patricijus, plebėjus ir raitelius. Piliečiai vyrai naudojosi visomis teisėmis ir privilegijomis. Moterys ir Romos provincijų gyventojai galėjo naudotis tik kai kuriomis teisėmis.
Romėnų visuomenėje daug dėmesio buvo skiriama šeimai, kuriai vadovavo tėvas. Po tėvo mirties šeimos galva galėjo tapti bet kuris iš sūnų. Ištisas gimines siejo vienas vardas. Romoje buvo paplitę trigubi vardai, pvz., Gajus Julijus Cezaris. Pirmasis vardas – asmenvardis, antrasis – giminės vardas, o trečiasis – giminės šakos prievardis. Moterys buvo vadinamos tik giminės vardu, o vergai – tik pravarde.
Berniukai suaugusiais buvo pripažįstami tik sulaukę 14 metų. Tada kartu su tėvais ir draugais jie ateidavo į Forumą, kur apsivilkdavo togą ir nusivilkdavo vaikiškus rūbus. Po pirmojo skutimosi berniukus užregistruodavo kaip pilnateisius piliečius.
Romėnų visuomenėje moterys ilgą laiką neturėjo jokių teisių. Moters nuosavybė galėjo atitekti jos vyro tėvui. Tik I–II a. pr. Kr. kilmingos romėnės pradėjo valdyti savo turtą ir gavo daugiau teisių.
Romėno kasdienybė
Beveik visi Romos gyventojai keldavosi auštant. Neturtingiesiems prasidėdavo monotoniška darbo diena. Jų maistas buvo menkas ir prastas. Pagrindinis patiekalas buvo pulta – tiršta pupų, miežių arba kviečių miltų tyrė. Kartais maistas būdavo paįvairinamas maza (miltų, trinto sūrio ir medaus koše), trupučiu alyvų ir vynu, pusiau atskiestu vandeniu.
Kilmingas romėnas rytais priimdavo svečius, išsitiesęs minkštasuolyje skaitydavo arba rašydavo laiškus. Jis turėjo labai daug laisvo laiko. Dieną kilmingieji galėjo praleisti soduose ir parkuose, mankštintis Marso lauke, žaisti kauliukais, šaškėmis ant žemės, lankytis teatruose, amfiteatre ar pirtyse.
Sveikame kūne sveika siela
Kasdieniniame Romos gyvenime viešosios pirtys – termos – buvo labai svarbios.
Pirmosios pirtys, pastatytos Romoje II a. pr. Kr., buvo paprastos maudyklės tik vyrams. Augusto valdymo metu buvo 170 privačių pirčių, o 20 m. pr. Kr. pastatytos pirmosios viešosios pirtys. Daugelis imperatorių statė dideles pirtis, kad pademostruotų savo galybę ir turtus. III a. po. Kr. Romoje buvo apie 1000 privačių ir 11 viešųjų pirčių. Imperatorių – Karakalos ir Diokletiano pirtys, užėmusios apie 30 hektarų plotą, buvo prabangiausios. Marmuru išklotos salės, galerijos, erdvios patalpos sportiniams žaidimams, poilsio kambariai, termos ir užkandinės, paveikslai, skulptūros, sodai ir fontanai – visa tai pritraukdavo daug žmonių.