VILNIAUS UNIVERSITETO
Istorijos fakulteto
REFERATAS
T. Zaso ir E. Noimano partijos Lietuvoje 1933-1935 m.
Tikrino:
Vilnius
2005
ĮŽANGA
1919 m. Vokietijoje buvo įsteigta nacionalistų darbininkų partija (NSDAP), kuriai vadovavo Adolfas Hitleris. Kalbėdamas apie NSDAP užsienio politiką, jis pažymėjo, kad naujoji Vokietija turi būti pasaulinė jėga, viešpataujanti visame pasaulyje, o šiam tikslui pasiekti, reikėjo praplėsti savo žemės plotą. Dėmesys pirmiausiai atkreiptas į Rytus, o ypač į Rusiją ir jos valdomas pakraščių valstybes. Pagrindinis dėmesys Lietuvoje skirtas Klaipėdos kraštui. Iškeltas uždavinys atplėšti Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos ir prijungti jį prie Vokietijos.
Šiems planams įgyvendinti reikėjo užverbuoti Klaipėdos krašte NSDAP partijai ištikimų žmonių, kurie platintų nacistines idėjas, bei padėtų ruoštis Klaipėdos krašto at-plėšimo nuo Lietuvos planui. Jau nuo 1924 m. Klaipėdos krašte nacionalsocialistai pradė-jo savo veiklą, o nuo 1928 m. įkūrė vokiečių nacionalsocialistų darbininkų partijos sky-rių, kuris vėliau skilo į dvi partijas: CSA ir Sovog.
Šio darbo tikslas – papasakoti apie šias dvi pagrindines hitlerines partijas Lietuvo-je, apie jų vadovų konfliktą, neįgyvendintus tikslus bei apie veiklos padarinius, nuo parti-jų susikūrimo iki uždarymo aplinkybių.Nacistinės partijos įkūrimas ir jos pergalė seimelio rinkimuose.
Ostbundo skyrius prie nacistų partijos biuro Miunchene, vadovaujamas Karlo Maco, Rytprūsių organizacijų padedamas, pradėjo Klaipėdos krašte verbuoti narius ir jau 1928 m. nacistinės partijos agentai Klaipėdos krašte Ernestas Vėberis, Kurtas Rėbergas, Jurgis Jasutis, o vėliau ir Teodoras Zasas bei Hanas Ropas Klaipėdoje įsteigė slaptą Vo-kietijos nacistų partijos skyrių. Jam vadovavo T. Zasas ir H. Ropas. Skyrių instruktavo Miuncheno Rytų skyrius, o vėliau jis buvo pavestas Tilžės nacistų partijos vadovybei ir asmeniškai nacistų vadui Hansui Mozeriui – komisarui nacistiniam judėjimui Klaipėdos krašte organizuoti. Per Tilžės apskrities NSDAP vadovybę buvo gaunama visa reikalinga informacija ir propagandinė medžiaga platinti Klaipėdos krašte.
Klaipėdos slaptojo skyriaus vadovybė, skatinama Rytų skyriaus iš Miuncheno, nutarė, kad reikia išeiti į viešumą ir įsteigti legalią partiją. Greitai atsirado galimybė šiam planui įgyvendinti.
1933 m. gegužės 22 d. buvo paskelbti rinkimai į Klaipėdos miesto seimelį. T. Za-sas ir H. Ropas su K. Mocu iš Miuncheno, H. Mozeriu iš Tilžės, Rytprūsių oberpreziden-tu Erichu Kochu aptarė dalyvavimą rinkimuose ir kandidatų sąrašą .
1933 m. balandį T. Zasas įteikė kandidatų sąrašą Nr. 7, pavadintą nekaltu „Krikš-čionių socialistų darbininkų sąjungos“ vardu. Visi 18 kandidatų priklausė Vokietijos na-cistų partijai. Pirmuoju sąraše buvo įrašytas T. Zasas, kuris jau tada buvo NSDAP oficia-liai paskirtas Klaipėdos miesto NSDAP vadu.
Iš pradžių Lietuvos valdžia pritarė 7-ojo sąrašo tikslams ir netgi džiaugėsi, kad vokiečiai skilo į du frontus ir pradėjo tarpusavio kovą. Bet Lietuvos valdžia ir krašto gy-ventojai dar nežinojo šios partijos ryšių su Vokietijos nacistų partija, jos pobūdžio ir anti-valstybinių tikslų.
Senųjų partijų vadovai J. Guba, K. Dresleris, J. Krausas ir H. Konradas, kurie at-liko pagrindinį vaidmenį krašto politiniame gyvenime, išsigando, kad naujoji hitlerinės Vokietijos vyriausybė jų nebepalaiko ir, kad jų vietą gali užimti kiti žmonės. 1933 m. ba-landį jie nuvyko į Vokietijos konsulatą Klaipėdoje, kad išsiaiškinti, kaip būtų galima se-nąsias partijas įtraukti į nacistinį judėjimą. Vėliau senųjų partijų vadovai pradėjo važinėti į Vokietiją ir ieškoti paramos. Radę pritarimą, jie ėmėsi priemonių prieš T. Zasą. K. Dres-leris Tilžėje tarėsi su H. Mozeriu ir Karaliaučiuje su E. Kochu dėl naujo vado. Tinka-miausiu kandidatu pasirinktas Ernestas Noimanas, kuris iki tol nebuvo žinomas kaip ak-tyvus politikas. Sutikęs būti vadu. E. Noimanas turėjo perimti vadovybę iš T. Zaso, tačiau artėjo krašto seimelio rinkimai, o nacistų partijos vadovų sprendimo nebuvo, tad teko laukti rinkimų rezultatų.
7-ojo sąrašo rinkimų rezultatai buvo sensacingi – visi 18 kandidatų pateko į sei-melį ir sudarė jame daugumos frakciją, o jos pirmininku tapo T. Zasas.
Laimėti padėjo prieš rinkimus nustatyti dideli finansiniai išeikvojimai miesto ma-gistrato įmonėse, neracionaliai tvarkomas miesto ūkis bei įtikinėjimai, kad reikia stumti į šalį senąsias partijas ir įkurt naują partiją, kaip Vokietijoje. Taip pat laimėjo ir dėl gyven-tojų terorizavimo, mat buvo sakoma, jog ši partija grąžinsianti kraštą Vokietijai ir tie, kas nebalsuos už ją – skaudžiai nukentės.
CSA įkūrimas, jos struktūra, vadovybė, tikslai, programa.
Tuoj po rinkimų nutarta legalizuoti slaptąjį nacistinį skyrių. Steigiama partija pa-vadinta tuo pačiu 7-ojo sąrašo vardu „Krikščionių socialistų darbininkų sąjunga“ (toliau – CSA). 1933 m. birželio 1 d. – CSA įkūrimo data, nes tada sąjungos įstatai pateikti įregist-ruoti, o T. Zaso bute sušauktas steigiamasis partijos susirinkimas.
Paskelbti CSA įstatai labai trumpi. Juos sudaro tik penki skyriai. Iš jų matyti, kad CSA tikslas turėjo būti vien kultūrinis, grindžiamas krikščionybės principais. Siekta su-burti krašto gyventojus į tam tikrą bendruomenę, taip pat grindžiamą krikščionybės prin-cipais.
Pirmuose keturiuose programos punktuose iškeliamas reikalavimas kuo plačiau-siai remti krikščionišką bažnyčią, ypatingai mokyklose, auklėti jaunimą pagal krikščio-nišką pasaulėžiūrą, skatint visur doros reikalavimus. Atskiruose programos punktuose statomi ir kai kurie labdaros ir ekonominiai-politiniai reikalavimai. Grynai politinių daly-kų ši CSA programa neliečia.
Vis dėl to jau iš CSA organizacijos įsteigimo aplinkybių matyti, koks tikrasis jos pobūdis. Be to ir T. Zasas savo pirmosiose kalbose pareiškia, kad jis kovoja dėl vokišku-mo Klaipėdos krašte bei dėl nacionalizmo.