Viduramžių Lietuvos visuomenė: įvadas
Viduramžių Lietuva – savitas viduramžių pasaulis, netelpantis į tradicinę viduramžių Europos istorijos schemą. Vėlyvaisiais viduramžiais (XIV-XV a.) Lietuva buvo viena iš didžiausių Europos valstybių, imperija, sujungusi didžiulius Vidurio ir Rytų Europos plotus. Kartu tai paskutinė pagoniška Europos valstybė, tik viduramžių pabaigoje priėmusi krikščionybę.
XIII amžiaus lietuviai
Viduramžių Lietuvos visuomenė ir jos sukurta kultūra pasižymi militariniu pobūdžiu. Tai nulėmė būtinybė gintis nuo katalikiškos Europos karinio spaudimo. Lietuva ne tik sugebėjo pasipriešinti šiam spaudimui, bet ir užvaldė didžiulius krikščioniškos (stačiatikiškos) Rusios plotus. Tai buvo susiję su „gyvosios jėgos“ paieškomis, kurios karo su kryžiuočiais metu etninėje Lietuvoje trūko. Tuo metu Rusios žemės buvo nusiaubtos totorių, susiskaldžiusios ir palyginti nesunkiai pajungiamos. Lietuvai tai suteikė galimybę išlikti, bet valdyti tokias dideles teritorijas ir naudotis jų ištekliais nebuvo galima be kompromisų su vietiniais gyventojais.