Palangos senosios gimnazijos
1Ra klasės mokinės
Vitalijos Vitkutės
Kūno kultūros referatas
Nuovargio formos ir atsistatymo
priemonės
Pirtis
Pirtis ne tik suteikia puikių pojūčių, bet ir sveikatą pataiso. Niekas nepuls ginčytis, kad pirtis puikiai nuramina, suteikia dvasinės pusiausvyros jausmą, pakelia nuotaiką. Tačiau pirtis dar yra ir puiki peršalimo, kraujotakos, sąnarių susirgimų profilaktinė priemonė. Jau mūsų protėviai pirtimi gynėsi nuo daugelio negalių. Tas, kas dažnai lankosi pirtyje, žino, kad ji turi ypatingą atjauninančią jėgą. Kiekviena moteris nori išlikti graži ir jauna. Tačiau ne kiekviena žino, kad čia jai gali padėti pirtis – sena ir patikrinta priemonė. Pirtis – tai visus metus prieinamas poilsio, atsipalaidavimo ir gydymosi būdas.
Pirtys yra kelių rūčių: jos skirstomos pagal drėgmę ir temperatūrą.
Pirtis Temperatūra Drėgmė
Suomiška (sauna) 90 – 100 iki 15%
Drėgna sauna (lietuviška) 70 -90 20 – 30%
Drėgna sauna (rusiška) 60 – 80 30 – 50%
Turkiška 40 – 50 90 – 100%
Infroraraudonųjų spindulių 40 – 60 –
SUOMIŠKA PIRTIS (Sausoji)
Šiais laikais Suomijoje yra labai daug viešųjų pirčių. Jos naudojamos labai plačiai – ne tik prausimuisi, bet ir atsipalaidavimui, maloniam pabendravimui, verslo susitikimams. Labai populiaru ten rengti vakarėlius, bendradarbių susitikimus, netgi oficialius politinius susitikimus. Dažniausiai tokius susitikimai pabaigiami vakariene su alumi.
Suomiškoje, kaip ir rusiškoje pirtyje, temperatūra pakeliama ir garas išgaunamas įkaitusius akmenis šlakstant vandeniu. Garo drėgnumas priklauso nuo krosnelės konstrukcijos ir šlakstymo dažnumo.
Oro temperatūra saunoje gali pakilti iki 130-150 °C, nors Suomijoje dažniausiai apsiribojama 90 °C. Drėgnumas – mažas, siekia tik 10-15%.
Saunos aplankymo procedūra yra paprastesnė, nei rusiškos pirties. Paprastai įprasta kaitintis 2-3 kartus, pasiekiant gausaus prakaitavimo būseną. Po prakaitavimo būtinai prausiamasi po dušu arba maudomasi baseine. Prieš pirmą užėjimą kūnas sudrėkinamas duše.
Turi suomiška sauna ir trūkumą – ji pernelyg džiovina kvėpavimo takus – gerklėje ima parštėti, oda ir gleivinės pernelyg nusausėja.
Po saunos dar didesnį atsipalaidavimą suteikia maudymasis duše arba baseine.
TRADICINĖ LIETUVIŠKA PIRTIS
Technologiškai lietuviška pirtis praktiškai nesiskiria nuo tradicinių suomiškų ir rusiškų pirčių – ta pati oro temperatūra ir drėgmė, panaši krosnies konstrukcija, na ir paskirtis panaši. Todėl aprašydami lietuvišką pirtį mes daugiau dėmesio skirsime jos reikšmei tradicinio lietuviško kaimo gyvenime ir pirties papročiams. Tik išsaugoję savitus pirties papročius, galėsime pelnytai didžiuotis turį tikrą nacionalinę pirtį.
Istoriškai pirtys buvo labiau paplitusios Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Dainavoje – jotvingių krašte. Vakarų Lietuvoje pirčių buvo mažiau.
RUSIŠKA GARINĖ PIRTIS (Tradicinė drėgnoji pirtis)
Rusiškoje pirtyje kūrenama pirtis su akmenimis. Ant į kaitusių akmenų liejamas karštas vanduo, kuris virsdamas garais įkaitina pirtį ir pripildo ją drėgmės. Rusiškos pirties vanotuvėje temperatūra pasiekia 70-80 °C ir daugiau ant viršutinių plautų, o drėgmė kinta priklausomai nuo pirtininko noro, tačiau paprastai būna tarp 20 ir 50%.
Yra du rusiškos pirties variantai – dūminė (juodoji) ir švari (baltoji) pirtis. Jei kūrenant pirtį, dūmai išeina pro kaminą – pirtis kūrenama „švariai“. O jeigu dūmai, prieš išeidami lauk, patenka į vanojimosi patalpą – pirtis dūminė. Ji kūrentina ypač atidžiai. Svarbiausia – pakankamai gerai išvėdinti pirtį, nuplauti suodžius nuo plautų, išgriebti dar rusenančias žarijas, neleidžiant pirčiai atvėsti. Teisingai iškūrenta „juodoji“ pirtis niekuo nenusileidžia „baltajai“, ir dar turi malonų dūmo kvapą. Deja, šiais laikais rasti dūminę pirtį tampa vis sunkiau, todėl mes rekomenduojame nepraleisti progos pasimėgauti šios rūšies pirtimi.
Kita rusiškos pirties ypatybė – vanojimasis įvairių augalų vantomis. Labiausiai paplitusi „klasikinė“ beržinė vanta. Be jos pirtyje – kaip be rankų… Vantos poveikis – tai sudėtingas procesas, turintis aromatinę, mechaninę, šiluminę, estetinę, bioenergetinę ir, jei norite, socialinę puses.
Prieš pradedant vanotis reikia būtinai apsiplauti duše, sausai nusišluostyti ir tik tada eiti kaitintis. Pasiimkite ką nors pasikloti, nes plautai gali būti nemaloniai įkaitę. Geriausia – pasitiesti rankšluostį ir ant jo atsigulti (labai naudinga kojas laikyti aukščiau nei galvą). Pirmąsias 5-7 min. Kūnas šyla ir pradeda gausiai prakaituoti. Tai normalu. Pirmą kartą geriausia pasikaitinti iki 10 min. Ir tada eiti pailsėti į priepirtį bent 15 min. Tokie prakaitavimo seansai gali būti 1 arba 2, po jų būtina apsiplauti šaltu valdeniu arba išsimaudyti vandens telkinyje. Tada jau galima vanotis.
Nutarus vanotis ant akmenų pilama karšto vandens, keliama tempratūra, pasiekiamu atstumu pasidedama vanta, pamerkta į kibirą ar dubenį su vėsiu vandeniu. Pradėti vanotis reikia švelniai – iš pradžių pakanka pavėduoti vanta
palubėje susikaupusį karštą garą. Vėliau vanta vis stipriau šeriamas kūnas – taip susaktyvinama kraujotaka, oda sugeria vantos skleidžiamas aromatines medžiagas.
Po vanojimosi reikia nusileisti žemyn ir truputį pailsėti. Iškart bėgti iš pirties nerekomenduojama. Paskui apsiprausti po dušu ir pailsėti priepirtyje. Rankšluosčiu šluostytis neverta – tai skatina prakaitavimą. Atvėsus būtina pailsėti 10-15 min., geriausia – pagulėti priepirtyje ant suolo. Neverta rengtis, kol prakaitavimas nesustojo.
TURKIŠKA PIRTIS
Turkiška pirtis gerokai skiriasi nuo rusiškos ar suomiškos. Tai apvalus kambarys, kuriame lankytojai šildosi ir atsipalaiduoja ant karštų marmuro gultų, padengtų rankšluosčiais. Po to jiems daromas intensyvus masažas, kūnas trinamas grubia plaušine su muilinu vandeniu. Po visų procedūrų kūnas apipilamas šaltu vandeniu.
Tikroje turkiškoje pirtyje nėra jokių gar generatorių. Taip šyla tik keturios sienos, grindys ir gultai. Visa tai galinama ir marmuro.
Tiktai taip, esant beveik 100% drėgnumui ir 40°-50°C temperatūrai, galima išgauti lengvą garą. Norint palaikyti teisingą temperatūrą ir drėgmę, sienos ir gultai yra šlakstomi vandeniu iš tam tikrų vonelių, vadinamų „kurna“. Todėl turkiškoje pirtyje taip lengva kvėpuoti.