Tinklinis. Istorija
Šiuolaikinio tinklinio tėvynė yra JAV. Yra žinių, kad panašus į tinklinį žaidimas buvo žaidžiamas daugiau kaip prieš 2500 metų senovės Graikijoje.
Šių laikų tinklinio kūrėju laikomas Viljamas G. Morganas (William G. Morgan 1870 – 1942), Helioko (JAV) koledžo kūno kultūros dėstytojas. Pirmąsias taisykles jis sukūrė 1895 m.
Pirmą kartą žiūrovams žaidimas pademonstruotas 1896 m. liepą Springfylde. Tai buvo pramoginis, poilsinis žaidimas, kurio dalyvių skaičius neribojamas.
Iki 1914 m. susiformavo beveik visi dabar naudojami technikos veiksmai, žaidimas iš esmės nesiskyrė nuo šiuolaikinio tinklinio maždaug nuo 1925 m. Iki 1940 m. tobulėja žaidimo technika ir taktika ir tinklinis tampa kolektyviniu žaidimu, paremtu individualiais ir grupiniais žaidėjų veiksmais.
Po Antrojo pasaulinio karo Prancūzijos, Čekoslovakijos ir Lenkijos iniciatyva sukurta Nauja techninė komisija, kuri 1947 m. balandžio 20 d. Paryžiuje sušaukė pirmąjį tinklinio kongresą. Kongrese nutarta įkurti Tarptautinę tinklinio federaciją (FIVB – Federation Internationle de Volleyball), į kurią įėjo 14 valstybių. Pirmuoju FIVB prezidentu tapo prancūzas Polis Libo. 1948 m. įvyko pirmasis Europos tinklinio čempionatas, kuriame dalyvavo šešios komandos; čempionais tapo Čekoslovakijos tinklininkai.
1949 m. Prahoje įvyko pirmieji pasaulio vyrų ir Europos moterų tinklinio čempionatai. Nugalėjo TSRS rinktinės. Pirmuoju pokario dešimtmečiu (1945 – 1955) tinklinis sparčiai plito. Šiuo laikotarpiu labai tobulėjo puolimo technika ir taktika, ypač stiprūs buvo padavimai, smarkiai išaugo perdavimų iš apačios reikšmė. Šiuo laikotarpiu pasaulyje pirmavo Europos vyrų ir moterų komandos. Tik maždaug 1960 m. į pasaulinę tinklinio areną įsiveržė stipri ir originali Japonijos moterų komanda, kuri du dešimtmečius tvirtai laimėdavo prizines vietas pagrindinėse oficialiose pasaulio varžybose.
1956m. tinklinis pripažintas olimpine sporto šaka, pirmuoju sportiniu žaidimu, kurio vyrų ir moterų varžybos kartu įtrauktos į olimpinių žaidinių programą. Tokijo olimpiadoje 1964 m. vyko tinklinio varžybos. Moterų čempionėmis tapo Japonijos, o vyrų – TSRS komandos.
Nuo 1965 m. nusistovėjo tokia FIVB ketverių metų ciklo oficialių tinklinio varžybų tvarka: pasaulio taurė, pasaulio čempionatas, Europos čempionatas, olimpinės žaidynės. Nuo 1975 m. Europos čempionatai vyksta kas dveji metai.
Po Miuncheno olimpiados (1972) tinklo ilgis apribojamas antenomis – taip susiaurinamas puolimo plotis iki 9,4 m, o nuo 1976 m. antenos apribojo tinklo ilg5 iki 9 m. įvesta taisyklė, leidžianti po užtvaros liesti kamuolį tris kartus. Po Barselonos olimpiados (1992) smūgiuoti ir atmušti kamuolį leidžiama bet kuria kūno dalimi. Po Los Andželo olimpiados kitaip skaičiuojami taškai penktajame sete. Dauguma šių pakeitimų įvesta tam, kad tinklinį galėtų rodyti televizija, t.y. kad juo susidomėtų TV kompanijos.
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Amerikoje labai išpopuliarėjo paplūdimio tinklinis (žaidžiamas 2×2). 1976 m. buvo surengtas pirmasis pasaulio vyrų paplūdimio tinklinio čempionatas, o 1992 m. – moterų. 1993 m. paplūdimio tinklinis įtrauktas į 1996 m. olimpinių žaidynių programą. Pirmieji čempionai: Jacqui Silva – Sandra Pires mot. (Brazilija), Karch Kiraly – Kent Steffes vyr. (JAV).
Žolės riedulys
Žolės riedulys – labai populiari sporto šaka. Moterys ir vyrai, nepriklausomai nuo amžiaus, žaidžia žolės riedulį pramogaudami. Tačiau aukšto lygio varžybose sportininkai turi pasiekti gerą fizinę būklę, komandos dvasią ir susitelkimą.
Žolės riedulys žaidžiamas tarp dviejų komandų po 11 žaidėjų. Žaidimo periodą sudaro du kėliniai po 35 minutes tarp kurių daroma 10 minučių pertrauka. Kiekviena komanda stengiasi įmušti kuo daugiau įvarčių į priešininkų vartus.
Yra dvi žolės riedulio disciplinos: žolės riedulys, žaidžiamas uždaroje vietoje ir žolės riedulys, žaidžiamas atviroje vietoje. Tik žolės riedulys, žaidžiamas atviroje vietoje, yra įtrauktas į olimpinių žaidynių tvarkaraštį.
Šis žaidimas dažniausiai žaidžiamas ant žolės. Aukšto lygio varžybose – Olimpinėse žaidynėse – žolės riedulys yra žaidžiamas ant sintetinių paviršių.
Žolės riedulio varžybos vyks dviejose skirtingose aikštėse Olimpiniame žolės riedulio centre (Olympic Hockey Centre), kuris yra Heleniko olimpiniame komplekse (Helliniko Olympic Complex). Varžybos truks 14 dienų, nuo rugpjūčio 14 iki 27. 2004 metų olimpiadoje dalyvaus 325 sportininkai (12 vyrų ir 10 moterų komandų). Sportininkai galės apšilti apšilimo aikštėje Heleniko olimpiniame komplekse (Helliniko Olympic Complex) ir treniruotis treniruočių aikštėje, kuri yra šalia Agios Kosmos sporto centro.
Žolės riedulio istorija
Žolės riedulio šaknys yra žiloje senovėje. Istorikai teigia, kad šis sportas Egipte buvo žaidžiamas dar 4000 metų prieš Kristų, o Etiopijoje – 1000 metų prieš Kristų. Lietuvoje pirmą kartą žolės riedulys išmėgintas prieš pusę amžiaus, tačiau žaidimas pas mus prigijo tik iš trečio karto.