Lengvoji atletika 1997-2000
ĮVADAS
Lengvoji atletika – labia sena sporto šaka, atsiradusi kartu su
žmogaus darbine veikla. Sugebėjimas greitai vaikščioti, toli šokti ir
taikliai mesti akmenį, ietį jau žiloje senovėje buvo labiau vertinamas.
Lengvoji atletika suklestėjo senovės Graikijoje. Čia buvo rengiamos
didžiausios varžybos – Olimpijos žaidynės, kurių programoje buvo ir ši
sporto šaka. Senovės Graikijoje populiarūs buvo bėgimai, šuoliai į aukštį,
disko ir ieties metimai. 1896 metais atnaujintų olimpinių žaidynių didžiąją
programos dalį taip pat sudarė lengvoji atletika.
1912 metais įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF –
International Amateur Athletics Federation), 1938 metais priimti jos
įstatai. Dabar ši Tarptautinė federacija vienija daugiau kaip 200 pasaulio
nacionalinių federacijų, tarp jų ir Lietuvos (IAAF). IAAf rūpinasi
lengvosios atletikos plėtojimu visame pasaulyje, sudaro varžybų taisykles,
sprendžia ginčytinus klausimus, bendrauja su Tarptautiniu olimpiniu
komitetu, tvirtina pasaulio rekordus, sprendžia techninius ir kitus
klausimus.Kiekvienas pasaulio rekordas, olimpinis laimėjimas atskleidžia naujas
lengvosios atletikos meistriškumo ribas, plečia mūsų supratimą apie žmogaus
organizmo potencines galimybes. Ateities pasaulio rekordai priklausys nuo
šių galimybių pažinimo, nuo to, kaip bus panaudoti mokslo laimėjimai. Vis
dėlto svarbiausia visada bus sportininko talentas ir atkaklumas siekiant
užsibrėžto tikslo, taip pat trenerio išmintingumas įsisavinant šiuolaikinę
treniruotės metodiką ir mokslo žinias.
Lietuvos lengvaatlečių istoriniai žingsniai buvo svarbūs ir svarūs,
bet sunkūs, pareikalalavę iš sportininkų visų jėgų, susikaupimo ir
begalinio atsidavimo savo darbui. Geri rekordiniai rezultatai neatsiranda
savaime. Apskritai puikūs rezultatai, pergalės ir rekordai reikalauja iš
sportininko sutelkti visas dvasines ir fizines galias.
Lengvoji atletika pasaulyje audringai progresuoja. Ji plečiasi
kiekybiškai, įtraukia vis daugiau žmonių, auga kokybiškai, “trumpinamos“
sekundės, “ilginami“ metrai ir “didinami“ kilogramai. Sportas padeda
atskleisti maksimalius žmogaus gebėjimus, leidžia gėrėtis jais. Jis parodo,
kokia dvasiškai stipri žmogaus asmenybė, atspindi dvasinį ir fizinį jos
turtingumą, atskleidžia žmogaus grožį.
Amžiaus pabaiga – naujų vilčių pradžia. Sidnėjaus olimpinės žaidynės (1997
– 2000)1997 m.
Naujas olimpinis ciklas tarp naujų išbandymų arena, tačiau svarbiausia
išvengti buvusių klaidų, pasitelkti mokslą, žinias, patirtį, mediciną ir
siekti tarptautinio pripažinimo. Būtina pažvelgti ir atgal, pasimokyti iš
praeities klaidų ir gauti naudos iš brangiai įgytos patirties. Tik
patirtis, mokslas moko vertinti gyvenimo ir sporto vertybes.
Lietuvai Atlantoje atstovavo daug sportininkų, kuriuos rengė treneriai
dar sovietiniais metais. Sidnėjaus olimpiada – nahjas Lietuvos olimpinio
sąjūdžio etapas. Po Atlantos liko tik keletas lengvaatlečių metikų (V.
Alekna, V. Kidykas, R. Ubartas), kurie galėjo dalyvauti Sidnėjuje, o per
tuos 3,5 metų treneriai turėjo parengti naujus sportininkus taip, kad jie
galėtų siekti olimpinių aukštumų. Todėl reikėjo dirbti geriau nei anksčiau.
Ir net geriau už kitus.
Sidnėjuježaidynės turėjo prasidėti rugsėjo viduryje, kai Australijoje
– pavasario pradžia. Todėl mūsų lengvaatlečiams buvo svarbu įgyti geriausią
sportinę formą rudenį, kad per olimpines žaidynes būtų pasiegti geriausi
rezultatai. Pirmiausia treneriai, sporto organizatoriai stengėsi išvengti
tų klaidų, kurias padarė ruošdamiesi Atlantos olimpinėms žaidynėms. Ypač
buvo akcentuojama, kad šalia trenerio ir sportininko nuolat būtų medikas ir
mokslininkas. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, LLAF dėjo visas
pastangas gerinant sportininkų rengimo technologiją. Kiekvienas kandidatas
į olimpinę rinktinę privalėjo turėti tikslinę programą, užduotis, reikėjo
nuolat kontroliuoti ir koordinuoti jų vykdymą. Stengtasi padidinti asmeninę
atsakomybę, visų ir visada. Didelis dėmesys skirtas trenerių ir medikų
mokymuisi, nes reikėjo išmokyti trenerius dirbti pagal naujausias
metodikas, įsigyjant ir šiuolaikinę aparatūrą bei įrangą. Sidnėjaus
olimpinėse žaidynėse laukė stipresni ir techniškesni varžovai bei dar
aštresnė kova. Visi suprato, kad iškovoti aukštą vietą bus dar sunkiau,
bet, antra vertus, ir garbingiau.
1997 metų pradžioje E. Burokas buvo išrinktas Kauno miesto lengvosios
atletikos fede-racijos prezidentu.
Vasario 6 d. lietuvos kūno kultūros ir sporto departamente buvo
pristatyta nauja S. Stonkaus (sudarytojas) knyga (675p.) “Sporto terminų
žodynas“, kuria galės naudotis sportininkai, treneriai, sporto darbuotojai.
Tai viana reikalingiausių knygų Lietuvos sporto istorijoje.
N. Žilinskienė įveikė savo didžiausią aukštį salėse – 1,95 m. Tai
padarė per tarptautines varžybas Brno
(Čekija).
Lietuvos lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Panevėžio
manieže. Dalivavo per 300 lengvaatlečių. Geriausi rezultatai: 60 m (7,64) –
Ž. Minina (V), rutulio stūmimo (19,84) – S. Kleiza (K), 1500 m (3:53,68) –
E. Martinka (V), 60 m (6,90) – D. Jakševičius (P), 2000 m kl. b. (5:40,85)
– D. Šaučikovas (Š), šuolio į tolį (7,62) – T. Bardauskas (V), 60 m b. b.
(8,33) – V. Kancleris (V).
Per Baltijos šalių lengvaatlečių mačą Taline (02 21-22) pasiekti du
Lietuvos uždarų patalpų rekordai: R. Nazarovienė 60 m b. b. – 8,27 s, o
begikai D. Jakševičius, A. Vinslovas, S. Urbutis ir R. Turla 4X200 m
estafetę – 1: 29,91. Komandomis nugalėjo latviai (196 tšk.), antri – estai
(174 tšk.), treti – lietuviai (152 tšk.).
Kovo 7-9 d. Paryžiuje vyko VI pasaulio lengvosios atletikos uždarų
patalpų čempionatas, kuriame dalyvavo šuolininkė į aukštį N. Žilinskinė –
pakartojusi Lietuvos uždoru patalpų rekordą (1,95), užėmė 6 vietą,
penkiakovininkė R. Nazarovienė dėl traumos varžybų nebaigė ir V. Alekna
(rutulio stūmimo varžybose) buvo 17-as (18,90).
Lietuvos begikas Č. Kundrotas balandžio 6 d. laimėjo 7-ąjį tradicinį
Hanoverio (Vokietija) maratoną, įveikęs nuotolį per 2 h 13 min 40 s.
Kauno miesto švietimo skyriaus lengvosios atletikos mokykla atšventė
30-metį. Tai solidus laikotarpis, per kurį buvo daug džiugių sportinių
pergalių. V. Alekna nugalėjo “Grand Prix“ varžybose Sevilijoje (Ispanija),
diską nusviedęs 65,90 m. Tai jo antroji pergalė. Sėkmingai Lietuvos ėjikai
pasirodė Europos sporto klubų varžybose Malyje (Italija). Druskininkų ėjikų
klubas, dalyvaudamas 15 km varžybose, iškovojo aukštą trečiąją vietą.
II Baltijos jūros šalių sporto žaidynių lengvosios atletikos varžybos
dalyvavo Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ir Estijos komandos. Lietuvos
lengvaatlečiai iš 31 rungties laimėjo 14, Baltarusijos ir Lenkijos
sportininkai – po 6, Rusijos – 3, Čvedijos – 2. Geresni rezultatai: iš
moterų ietį toliausiai numetė R. Ramanauskaitė (65,46), 100 m greičiausiai
nubėgo A. Viso-ckaitė (11,52), į tolį toliausiai nušoko T. Bardauskas
(7,96), disko metime nugalėjo V. Kidykas (65,80), antras buvo V. Alekna
(65,26).
Universiadoje (Italija, 08 26-31) dalyvavo penki Lietuvos studentai.
Vėl greita buvo A. Visockaitė, užėmusi penktą vietą finalinėse 100 m bėgimo
(11,53) varžybose. Dvyliktas buvo rutulio stūmikas N. Kuzinkovas (18,19) o
trylikta – bėbikė Ž. Minina (400 m – 54,17).Europos jaunimo čempionate
Liublianoje ji iškovojo antrąją vietą, 100 m nubėgusi per 11,42 s.
Rugpjūčio mėn. Atėnų “Panatinaikos“ stadione vyko VI pasaulio
lengvosios atletikos čempionatas. Rutulio stūmikas S. Kleiza nustūmė rutulį
19,71 m, bet į finalinį dvyliktuką pateko. Deja, finale tenustūmė 18,25 m
ir liko paskutinis. T. Bardauskas, parengiamosiose varžybose nušokęs 7,75
m, teužėmė 21-ą vietą. Septynkovininkė R. Nazarovienė (tr.R. Pšigo-ckis)
iškovojo bronzos medalį (6566 tšk.). A. Raizgys tenušoko 16,21 m ir tarp 39
sportininkų buvo 30-as. Ieties metikė R. Ramanauskaitė (tr. T. Nekrošaitė)
sėkmingai pasirodė kvalifikacinėse varžybose (62,50), tačiau finale ietį
nusviedė vos 57,38 m ir liko dvylikta. Disko metikai V. Alekna (tr. R.
Kalibatas) antru bandymu įrankį nusviedė 66,70 m ir iškovojo sidabro
medalį. Nepasisekė V. Kdykui, kuris, tenumetęs 61,48 ir nepatekęs į finalą,
galutinėje įskaitoje liko 14-as.
V. Aleknos ir R. Nazarovienė dėka Lietuva, surinkusi 13 tšk.,
neoficialiojoje komandinėje įskaitoje tarp 200 valstybių užėmė aukštą 30-ą
vietą.
V. Alekna Šveicarijoje diską numetė 67,70 m ir nugalėjo, aplenkęs
vokiečius J. Šultą (64,48) ir A.Siligą (62,68). Vilniečio rezultatas –
antras pasaulyje šį sezoną, už jį toliau metė tik planetos čempionas
vokietis L. Ridelis (71,50). Pnktas buvo kaunietis V. Kidykas (64,16).
Rugsėjo 25 d. vykusiame Kauno miesto lengvosios atletikos federacijos
susirinkime pareikalauta sušaukti neeilinę Lietuvos lengvosios atletikos
federacijos (LLAF) konferencilą ir siekti LLAF prezidento Vitalio Vilimo
atsistatydinimo.
Šiaulietis Česlovas Kundrotas laimėjo Frankfurto maratoną, kurį jis
įveikė per 2 h 12 min 35,0 s ir pagerino jam priklausiusį Lietuvos rekordą
(1993 m. – 2:13.28,0).
Gruodžio 11 d. Kūno kultūros ir sporto departamente buvo surengta
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) konferencija. Naujuoju
LLAF prezidentu išrinktas praeityje žinomas ėjikas susisiekimo
viceministras Algirdas Šakalys.
LTV Sporto redakcija geriausiu lengvaatlečiu išrinko Virgilijų Alekną,
kuris pasaulio čempionate Atėnuose iškovojo sidabro medalį. Į 1997 m.
geriausių pasaulio lengvaatlečių sąrašus (1-25 v.) pateko: 2. V. Alekna
(diskas–67,70); 3.R. Nazarovienė (septynkovė–6566 tšk.); 9.V. Kidykas
(diskas-65,80); 15.R. Ramanauskaitė (ieties metimas-65,46); 18.N.
Žilinskienė (aukštis-1,95); 25.S. Kleiza (rutulys-20,10) ir Ubartas (diskas-
64,40).
1998 m.
1998 m.
pedagoginio universiteto leidykla išleido socialinių
mokslų daktaro docento Danieliaus Radžiukyno monograšiją “Trumpų nuotalų
bėgimo ir šuolių treniruočių teorija ir redaktika“. Knygoje apibendrino
1978-1996 m. laikotarpio daugumos geriausių Lietuvos bei kitų šalių
sprinterių ir šuolininkų treniruočių bei varžybų rezultatus. Knygoje
sukauptos žinios reikalingos treneriams ir sportininkams, jos pravers ir
studentams, besirengiantiems tapti sporto specialistais.
Vasario 6-7 d. Panevėžyje surengtas Lietuvos lengvosios atletikos
žiemos čempionatas. S. Milušauskaitė, 5 km nuėjusi per 21 min 42,6 s ir
pagerinusi uždarų patalpų rekordą. Jaunimo ir jaunių uždarų patalpų
rekordus pagerino šiaulietė R. Drauzdauskaitė (1500 m-4:26,4 ir 800-
2:10,85).
Dvi dienas vyko LLAF posėdžiai. Vadovaujant prezidentui Algirdui
Šakaliui nutarta: Federacijos direktoriumi patvirtinti vilnietį R.
Radžiūną, rinktinės vyriausiuoju treneriu – A. Stanislovaitį (jis vadovaus
sprinteriais ir barjerinio bėgimo atstovams), šuolininkų vyriausiuoju
treneriu – R. Pšigockį, vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikų – M. Tumėną,
metikų – R. Kalibatą, daugiakovininkų – R. Bertulį, ėjikų – K. Povilonį,
teisėjų kolegijai vadovauti paskirtas A. Baranauskas.
Europos lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Valensijoje
(Ispanija). Jame dalyvavo trys Lietuvos lengvaatlečiai: I. Krakoviak, Ž.