EGZODO LITERATŪRA. VYRESNIEJI. MARIUS KATILIŠKIS
Žodis Egzodas reiškia išėjimas, t. y. Pasitraukimas iš tėvynės, karui baigiantis, atslenkant pavergimui, sunaikinimui. Pokaris Lietuvai buvo kančių metas, Egzodas taip pat.
Egzodo kelią iš Lietuvos į Vakarus jau žymiai vėliau aprašė Birutė Pūkelienė ir Marius Katiliškis savo kūrinyje – „ Išėjusiems negrįžti“.
Egzodas apėmė visų kartų rašytojus. Jie svetimoj žemėj dirbo sunkų fizinį darbą, bet nepaisant to vyko aktyvus literatūrinis gyvenimas, palaikomas įsitikinimo, kad tik kūrybos darbas gali įprasminti pasitraukimą iš pavergtos tėvynės.
Pokario dvidešimtmetis buvo didžiausias literatūros suklestėjimo laikas. Parašomi reikšmingiausi kūriniai. Tame dalyvavo trijų kartų rašytojai. Vyresnieji: HENRIKAS RADAUSKAS, ŠKĖMA.Dešimtmečiu jaunesni: BRADŪNAS, NYKA-NILIŪNAS ir kiek vyresnis KATILIŠKIS. Ir trečioji karta: MACKUS, ALGIRDAS LANSBERGIS.
MARIAUS KATILIŠKIO (1914-1980) pats savičiausias ir stipriausias kūrinys –romanas „Išėjusiems negrįžti“- traukimosi iš lietuvos, baigiantis karui, istorija. Tai didžiulė freska, vaizduojanti visa naikinantį karą, paremtą beginklių žmonių žudymu. Vytauto Jonyno žodžiais tariant : Katiliškis buvo stipri, temperamentinga ir humaniška asmenybė. Jo romane matome: tapybišką skambumą, dialogų realizmą, vidinį žėrėjimą, ir visa tai nuostabios Katiliškio vaizduotės dėka. Jo veikalas yra liudijimas apie karą, pabėgėlių kančias ir atviras žvilgsnis į beteisę kareivio padėtį. Karas suvokiamas kaip nuoskauda žmogui , kurios nėra kuo pateisinti. Tačiau rašytojas nevaizduoja karo kaip ištisos nelaimių ir baisybių virtinės, regėdamas jį kareivio akimis, jis žino, kad karas yra vyrų sportas ir neneigia, kad esama ir džiugių akimirkų.