Vienas ryškiausių XX a. romanistų ir trumpo apsakymo meistrų yra amerikiečių rašytojas Ernestas Hemingvėjus. 1954 metais jam buvo suteikta Nobelio premija už knygą „Senis ir jūra“, o iš esmės — už nūdieniško pasakojimo stiliaus sukūrimą.
„Kam skambina varpai.“ Papasakoti romano „Kam skambina varpai“ siužetas paprastas. Veiksmas vyksta vos tris dienas. Fašistų užnugaris, ispanų partizanų respublikonų būrys. Pagrindinis romano herojus amerikietis inteligentas Robertas Džordanas, atvykęs į Ispaniją kovoti prieš fašistus, gauna įsakymą susprogdinti strategiškai svarbų tiltą. Ispanų partizanų būrio padedamas, jis sėkmingai atlieka užduotį. Traukdamasis Robertas Džordanas žūva. Štai ir viskas.
Tačiau romano „Kam skambina varpas“ esmę ir nepakartojamą žavesį sudaro dėstymo būdas. Glaustas, konkretus siužetas apauga įvairiais nukrypimais ir pavirsta talpiu daugiasluoksniu epiniu pasakojimu. Per Roberto Džordano vidinius monologus sužinome jo priešistoriją, jo abejones bei svyravimus, iš čigonės Pilar pasakojimo — apie jos vyro Pablo, partizanų būrio vado, susidorojimą su frankistais, iš Marijos, Džordano mylimosios pasakojimo—apie fašistų žvėriškumus, iš autoriaus pasakojimų — apie partizano Andreso kelionę per frontą į respublikonų štabą, apie tragišką El Sordo partizanų būrio žuvimą ir kitus. Visi įvykiai pateikiami per lyrinio herojaus, o retkarčiais ir per kitų veikėjų mintis, tokiu būdu romanas įgauna subjektyvų lyrinį atspalvį, jam suteikiamas didžiulis, žodžiais neišsakomas emocinis krūvis.
Atrodo, jog romaną „Kam skambina varpai“ Hemingvėjus rašė skubotai, stengdamasis pasakyti visą tiesą apie pilietinį karą Ispanijoje ir jo dalyvius. Tam tikri skubotumo pėdsakai jaučiami romano kompozicijoje — ne visada išlaikytos teisingos proporcijos, ir dėl to galima prieštaringa knygos interpretacija. Bet objektyviam skaitytojui nelieka jokių abejonių, kad tai vienas ryškiausių antifašistinių romanų pasaulinėje literatūroje.
Knyga prasideda jau kultine tapusia citata: “Ir todėl niekados neklausk, kam skambina varpai – jie skambina tau.” Kruvinas Ispanijos pilietinis karas, dvidešimto amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaiga. Amerikietis Robertas Džordanas atkeliauja į fašistų užfrontę – Ispanijos kalnus, į geriljerų būrį, draskomą tarpusavio nesutarimų. Robertas pasiunčiamas susprogdinti strateginės reikšmės tilto. Užduotį jis įvykdo, atsitraukiant sužeidžiamas ir paliekamas vienas numirti. Bet iki tol – ilgas pasirengimas ir, žinoma, meilės Marijai istorija, nors ir antrame plane.