Epas- plačios apimties dažniausiai eiliuotas pasakojamasis kūrinys apie legendinių arba istorinių herojų žygdarbius.
Runos- Estų, Suomių epinės liaudies dainos taip pat Germanų rašto ženklai.
Pasakėčia- trumpas pasakojamasis dažniausiai eiliuotas kūrinys, turintis pamokomaja arba kritine mintį.
Alegorija- abstrakčios savokos reiškimas konkrečius vaizdu.
Moralas- tai trumpa išvada kur paaiškinama pagrindinė kūrinio mintis.
Epopėja- didelės apimties kūrinys, paprastai sudarytas iš kelių knygų, vaizduojandis istoriškai reikšmingus įvykius.
Epigrafas- kūrinio pradžioje pacituoti žodžiai iš kito teksto.
Sapnas- vaizdai jausmai ir mintys, matomi, išgyvenami miegant.
Apsakymas- nedidelės apimties epinis kūtinys, paprastai vaizduojantis viena pgrindinio veikėjo gyvenimo epizdoą, gyvenimo etapą.
Peizažas- gamtos vaizdavimas mene.
Poema- epo žanras, eiliuotas, pasakojamasis kūrinys.
Liadies dainos-
Rauda- melodeklamacija, verkimas su žodžiais.
Eilėraštis- lyrikos zanras, trumpas, eiliuotas kurinys
Elegija- lyrikos žanras kurio svarbiausi bruožai liūdna nuotaika, nusiminimas, liūdni apmastymai.
Idilė- lyrikos žamras liūdnos nuotaikos kūrinys.
Lyrizmas- gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istorijų eiliavimas.
Paralelizmai- dviejų reiškinių gretinimas, pavaizduojant juos lygiagrečiai.
Palyginimai- vaizdingas sugretinimas.
Epitetas- vaizdingas apibūdinimas.
Personifikacija- kai negyviems daiktams suteikiamos gyvų butybių ypatybės.
Nuolatiniai epitetai- epitetai kurie nuolat kartojami liedies dainose.
Hiperbolė- neparastas, vaizduojamojo objekto savybių padidinimas.
Deminutyvai- mažybiniai, maloniai žodžiai.
Stilizacija- samoningas kokio nors kūrinio pamėgdžiojimas.
Parodija- kurio nors kūrinio bruožu megdžiojimas, siekiant pasišaipyti, pajuokti.
Rimas- eilėraščio eilučių pabaigos saskambis.
„Baltosios eilės“- eilės neturinčios rimo.
Astrofinis eilėraštis- neturintis posmų eilėraštis.
Metafora- perkeltinės prasmės posakis, kai yra parodomas kažkoks panašumas su daiktu ar reiškiniu.
Draminė pasaka-
Monologas- vieno veikėjo kalba.
Dialogas- dviejų ar kelių veikėjų pasikalbėjimas.
Draminis veiksmas- ytemptas kryptingas veiksmas.
Kolizija- priešingos nuomonės, skirtingi siekiai, tarp veikėjų.
Konfliktas- priešingų siekių, požiūrių, norų susidūrimas, kova.
Intonacija- frazės sakinio ar ilgesnio teksto tarimo būdas, perduodantis kalbėtojo jausmą, požiūrį į kalbamąjį bjektą.
Anotacija- pateikia pagrindine informaciją.(autorius,pavadinimas,literatūros rūšis, tema, pagrindine mintis, žanras, problema, pagrindiniai veikėjai)
Recenzija- ne tik pateikia informaciją, bet ir vertina, atskleidžia savą požiūrį i temą pgraindinę mintį, veikėjų charakterius, atskleidžia ryšį su kitais to paties rašytojo kūriniais.
Retrospektyvus laikas- kai iš dabarties laikas perkeliamas į praeitį.