Balys Sruoga
,, Dievų miškas”
ištraukos interpretacija
B. Sruoga platesniame kultūros kontekste įsitvirtino kaip savito kūrinio –
,,Dievų miškas’’ – autorius. Tai memuarinis veikalas apie Štuthofo koncentracijos stovyklą. ,,Kaip rašytojas humanistas, kaip filosofas ir psichologas, B. Sruoga ieškojo atsakymo į pagrindinį XX a. klausimą: kaip ir kodėl atsirado nežmoniška fašizmo ideologija, kaip vieni žmonės pavirto žvėrimis, o kiti, silpni, iškamuoti, bejėgiai, iš paskutiniųjų stengėsi išlikti žmonėmis.’’
Noras išlikti , savo vertės ir dvasios stiprybės pajautimas ypač ryškus XXI skyriaus ,, Aplink kelmą visą dieną ” ištraukoje. Labai tiksliai žymimas laikas ir vieta – 1943 metų pavasaris, Velykos – Kristaus prisikėlimo, atgimimo ir atsinaujinimo šventė.
Ištraukos pradžioje pasakotojo balse galime išgirsti ironijos gaidelę pasakojant apie tai, kaip ,, kažkoks vargšas katorgininkėlis ’’ ( mažybinė – maloninė forma leidžia pajusti užuojautą ir meilę likimo draugui ) padovanojęs kaliniams kiaušinį. ( Kiaušinis – gyvybės, kuriamųjų galių, naujos pradžios simbolis). Ta netikėta dovana padeda kaliniams pajusti savąją gyvybę dar esant ne kažkur šalia, o juose pačiuose: ,, Ir mes dabar, kaip visi gyvieji žmonės, švenčiame Velykas! ’’ Gyvieji!.. Galbūt pirmą kartą per ilgą laiką pasijunta ne tik dar gyvi, bet svarbiausia – Žmonės!
Ištraukos nuotaika kinta. Atsiranda gyvybingumo bei vilties pulsavimas. Ypatingą, sakralinę prasmę įgyja ir kiaušinio ,, plonučiuką gabalėlį ’’ dalinimas iš vyriausiojo rankų ( lyg kunigo ar išrinktojo statusas ) : kiaušinio gabalėlis čia tarsi komunija, kurią priimdamas žmogus ne tik išsivaduoja iš nuodėmių, bet drauge suvokia savąją auką… Šventų Velykų Komunija…