Gamta – įkvėpimo šaltinis
Tiek senoveje, tiek ir dabar žmonėms gamta – tai viskas. Ji tarsi antroji motina. Joje labai lengva išreikšti savo jausmus: gali dainuoti, o gamta tau pritars, gali verkti, o gamta tave guos. Gamtoje žmogus randa save, suvokia gyvenimo prasmę. Kokiame kūrinyje nėra gamtos. Juk rašytojai, poetai dažnai savo mūzomis laiko gamtos tvarinius. Pavyzdžiui, Vaižgantui gamta – Pasaulio Kūrėjo šventykla. Gėtei pati gamta yra dievybė, anot jo, nėra nieko nei virš jos, nei už jos.
Visi ieško įkvėpimo gamtoje, nes gamtos grožis gražiausias, didingiausias. Argi būtu gražus toks pasakojimas, kuriame vaizduojami tik elektroniniai prietaisai ir ju reiškiniai? Manau, kad skaityti tokį kūrinį būtu neįdomu, viskas būtu šalta, nemiela, netikra… Gamta randa kalbą su žmogumi, moka išklausyti. Kiekvienas gamtos tvarinys su žmogumi bando kalbėti, bet retas įsiklauso į beržų šniokštimą, lietaus plaunamą žolę, klykaujančią gervę. Šiuolaikinis žmogus užspęstas į urbanistikos glėbį, prisitaikęs ryti dulkes ir ašarotomis akimis žvelgti į mirgantį televizoriaus ekraną. Retas kuris nusprendžia įsikurti gamtos prieglobstyje prie kokio nors ežero kranto ar miško pakraščio. O juk taip gera kas rytą atsikėlus klausytis paslaptingos gamtos kalbos, stebėti kaip teka saule…
Kasdien turėtume nors trumpai pabūti gamtos prieglobstyje ir pajusti tą nuostabų jos grožį, teigiamas emocijas, energijos antplūdį, pozityvių minčių polėkį, bet norint pajusti tą kompleksinį gamtos gėrį, būtina sureguliuoti savo mintis. Mastydami vien tik apie darbą, šeimą ir kitus rūpesčius nepajusime to gamtos teikiamo džiaugsmo.
Ikvėpimas priklauso nuo nuotaikos, o žmogaus nuotaikai pirmiausia turi įtakos medžiai ir jų forma. Ąžuolai skatina kūrybinės minties polėkį, įkvėpimą, iniciatyvą. Stovėdami šalia jų jaučiame ir tam tikrą rimtį. Nusvirusių, “verkiančių” medžių formos, kaip gluosnio, sukelia liūdesį, ilgesį, apmąstymus apie praeitį, nuteikia lyriškai. Žmonių mėgstamas beržas užima tarpinę grandį tarp stimuliuojančio ir ilgesingo. Teigiama, kad nukritę drebulės lapai savo kvapu skatina kūrybinės minties polėkį.