Aidas Marčėnas
PIRMOSIOS ŠALNOS NAKTIS
Na o temstant girdėt kaip žvaigždynais ateina naktis
kaip žolynais nuplaukęs lietus atsidūsta už upės
raudonuoja žara ir rimuojas naktis ir mirtis
banaliausiu rimu kurs svarstyklių ženkle įsisupęs
Skruzdėlynan paklysta užmiršusi šapą skruzdė
ir žiogelis smuikuoja atrodo prarasdamas amą
ir įspysta danguj paskutinė rugsėjo žvaigždė
ir staiga nudžiungi kad turi dar tėtį ir mamą
Mus apgauna klausa ir vaizduotės žaidimai keisti
ir į naktį gramzdinami švinta ir protas ir jausmai
paaštrėja rega ir vaizdai prieš akis išskleisti
nusileidžia gelmėn ir aprimsta apsirgusiam skausmas
Prisiliečia nutilusios sielos beribė darna
ir visi slėpiniai atverti jos ženklams ir žodynai
o aušroj su žvaigždėm krenta žemėn pirmoji šalna
ir nutilus žiogeliui nerūpi skruzdė skruzdėlynui
1. Eilėraščio tema:
a) pasaulis ties nebūties slenksėiu,
b) žmogaus ir gamtos santykis,
b) žmogaus žiaurumas,
c) vidinės būties trapumas.
2. Eilėraščio problema:
a) sutrikęs gamtos cikliškumas,