K. Donelaičio poemos “Metai” ištraukos interpretacija iš ciklo “Pavasario linksmybės”
K. Donelaitis poemą „Metai“ parašė dar XVIIIa., o pati poema buvo išleista XIXa. Liudviko Rėzos. Poema „Metai“ – pirmasis lietuviškas eiliuotas kūrinys. Poema sudaryta iš 4 dalių: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Pavadinimai atspindi jų vyraujančią nuotaiką.
Vienos iš keturių dalių pavadinimų „Pavasario linksmybės“, kuriuo ir pradedamas kūrinys, parodo, kad bus kalbama apie pavasarį ir jo nuotaiką, apie gamtos ir žmonių atbudimą, apie pavasario reiškinius.
K. Donelaitis didelį dėmesį skiria saulei, aprašydamas jos reikšmę žmonėms ir gamtai. Saulė Lietuvių mitologijoje yra minima jau nuo senų senovės. Donelaičio ištraukoje iš ciklo „Pavasario linksmybės“ saulė yra apibūdinama , kaip didžiausia teigiama jėga, veikianti žmonių ir gamtos gyvenimą:
„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
Ir žiemos šaltos trūsus pargraudama juokės“.
Poetas nuolat gretina gamtos gyvenimą ir žmonių pasaulį, taip suteikdamas gyvūnams žmogiškas savybes ir emocijas. Donelaitis priskiria tokias žmogiškasias savybes kaip, pavyzdžiui, darbštumas:
„Bet ir bitins jau šeimyną savo pabudyt
Ir prie darbo siųst bei ką pelnyt n`užsimiršo“.
Jis taip pat aprašo, kad pavasaris yra pasitinkamas džiaugsmingai, pavasarį pasitinka ir gyvūnai, ir žmonės:
„Ale kokie dyvai – nei viens iš didelio pulko
Verkdamas ir dūsaudamas mus lankyt nesugrįžo;
Ne! ne verkt, bet linksmytis visi susirinko,
Nės darbai žiemos visur jau buvo sugaišę“.
Ketvirtajame posme K.Donelaitis aprašo gandrų šeimyną, kuri personifikuoja būrų šeimos gyvenimą, bet tik tuos būrus, kurie klausė savo ponų.Gandras parskridęs iš šiltųjų kraštų buvo linksmas, kad net „ant kraiko tarškino snapą“, o jo gaspadinė „su savo snapu meilingą sveikino draugą“, tai parodojų draugiškumą kitiems ir kartu šeiminiškumą. Grįžę ir radę sudarkytą lizdą, Gandras iškart imasi darbo: