VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS
PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETASI kurso ikimokyklinio ugdymo pedagogikos
vakarinio skyriaus studentės
Nestos Bočiulytės
REFERATAS
Kristijonas Donelaitis – lietuvių grožinės literatūros klasikas
Asist. Andželikai
Šilanskaitei
Vilnius 2001
Kristijonas Donelaitis kūrė XVIII a. viduryje Mažojoje Lietuvoje. Jo
kūryba yra visos lietuvių grožinės literatūros pamatas. Skaitydami poeto
darbus, išvystame tuometinį sunkų Lietuvos būrų gyvenimą, išgirstame jų
šneką, kuria tuo metu buvo kalbama Mažojoje Lietuvoje. Tačiau vis labiau
plito vokiečių kalba. Ponai lietuviškai beveik nekalbėjo, nes šią kalbą
skaitė prasčiokų kalba. Būtent todėl šie kūriniai turėjo ypatingą reikšmę
tautos kalbos išsaugojimui ir propagavimui .
Kristijonas Donelaitis gimė 1714m. sausio 1d. Lazdynėlių kaime netoli
Gumbinės. Poeto gyvenimu imta domėtis tik XIX a. pradžioje. Karaliaučiaus
universiteto profesorius Liudvikas Rėza (1776-1840) pradėjo kaupti žinias
apie Donelaičio gyvenimą. Būtent jis ir parengė pirmuosius “Metų” ir
pasakėčių leidimus.
Būsimojo poeto tėvų gyvenimas nebuvo lengvas, nes augo didelė šeima.
Didelės permainos prasidėjo po ankstyvos tėvo mirties bene 1720m. Motina
liko viena su septyniais ar aštuoniais vaikais.
Vidurinį išsilavinimą Donelaitis gavo Karaliaučiaus Kneiphofo, arba
Katedrinėje mokykloje (kolegijoje). Neaišku, kur jis pradėjo lankyti
mokyklą: ar kaime, ar jau atvežtas į Karaliaučių. Į minėtą kolegiją įstojo
1731m. Pagrindiniai dalykai buvo lotynų kalba ir tikyba. Taip pat mokėsi
retorikos, susipažino su antikine literatūra. Ten Donelaitis gerai išmoko
lotyniškai ir galėjo skaityti romėnų autorius. Gyvendamas vokiškame mieste,
labai greitai išmoko ir vokiečių kalbą. Universitete jaunuolis dar mokėsi
lotynų, hebrajų ir prancūzų kalbų. Teologijos fakultete privalomas dalykas
– muzika, studijuojama ir teoriškai, ir praktiškai. Donelaitis pasižymėjo
gabumais muzikai: vėliau klebonaudamas Tolminkiemyje, sugebėjo pats
pasidaryti fortepijoną, mėgo dainuoti, komponavo muzikos kūrinius.
Donelaičio mokslo metais Karaliaučiuje veikė ir lietuviška bažnyčia.
Ten jis galėdavo pasiklausyti lietuviškų pamoslų.
1736m. Kristijonas kolegiją baigė ir įstojo į Karaliaučiaus
universiteto Teologijos fakultetą. Į studentų sąrašus buvo
įrašytasDoneleičio pavarde, tačiau baigęs universitetą , ėmė visur save
rašyti lotyniškai – Donalitius. XX a. 4-ajame dešimtmetyje nuspręsta, kad
“Metų” autoriaus pavardė lietuviškai skambėjo Donelaitis, nors tokia forma
niekur nebuvo paliudyta dokumentiškai.
Tačiau A. Jovaišui pagaliau pavyko rasti dokumentą, kuris patvirtino
šios išvados teisingumą. Pasirodo naujasis studentas dar buvo įtrauktas į
atskirus Teologijos fakulteto sąrašus. Ten jo pavardė parašyta lietuviškai.
Donelaitis mokėsi labai rimtai, mokydamasis gyveno studentų
bendrabutyje, į kurį patekdavo gabiausi, geriausiai lotynų kalbą mokantys
studentai.
Karaliaučiaus universitete Teologijos fakultete nuo 1723m. veikė
lietuvių kalbos seminaras-pratybos. Jį lankė ir Donelaitis, nes buvo kilęs
iš lietuviško krašto, mokėjo lietuvių kalbą ir be abejo, tikėjosi po
studijų grįžti pas tautiečius. Seminare studentai susipažino su senomis ir
naujonis lietuviškomis knygomis. Visa tai skatino Donelaitį dirbti savo
tautos labui.
Gavęs universitetinį vokiškos orientacijos išsilavinimą , vis dėlto
jis netapo vokiečių poetu. Pasirinkti lietuvybę jį paskatino suaktyvėjusi
Mažosios Lietuvos parapijų kunigų veikla. Jie labai rūpinosi lietuvių
kalbos ir raštijos ugdymu.
Donelaitis baigęs mokslus buvo nusiteikęs kurti lietuviškas eiles.
Jaunuolis iš Karaliaučiaus išvyko gavęs aukštąjį išsilavinimą ir nepraradęs
kultūrinio bei dvasinio ryšio su savąja tauta.
Stalupėnuose jis tapo pirmuoju mokytoju, kuris buvo vadinamas
rektoriumi , arba vedėju. Jis vedė buvusio rektoriaus našlę Oną Reginą.
1743m. Donelaitis buvo paskirtas į Tolminkiemį. Ten gavo valdyti
klebono ūkį. Naujasis klebonas bažnyčioje apeigas atlikinėjo ir pamokslus
skaitė dviem kalbomis: vokiečių ir lietuvių. Vizitatorius S. Mileris,
lankęsis Tolminkiemyje 1744m., pažymėjo, kad Donelaitis “pamokslus sako
vokiškai ir lietuviškai, pastaruosius su labai dideliu meistrišumu”.
Klebonas į savo lietuviškus pamokslus įtraukdavo hegzametrus iš savo
kūrinių.
Gyvendamas Tolminkiemyje, Donelaitis parodė ir organizacinių
sugebėjimų. Jam rūpinantis ir dalyvaujant, čia buvo pastatyta senosios
vietoje nauja mūrinė bažnyčia (1756m.), kapitališkai perstatyta klebonija
(1764m.), sudegus mokyklai, nedelsiant patatė
naują (1760m.). Su žmona, iš
savo santaupų pastatydino klebonų našlių prieglaudos namą. Tame name ir
įsikūrė vėliau O.R. Donelaitienė, pergyvenusi savo vyrą 15 metų.
Tolminkiemyje Donelaitis dirbo daugiau kaip 36-erius metus. Mirė
1780m. vasario 18d., eidamas 67-uosius, palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje.
Poetas buvo jautrus, ieškantis teisybės žmogus. Tai atsispindi ir jo
kūryboje. Buvo aukštos moralės, garbingas žmogus. Iš daugelio Mažosios
Lietuvos kunigų jis išsiskyrė ne tik savo literatūriniais ir kultūriniais
interesais, kūrybiškumu, bet ir tuo, kad mėgo meistrauti, eksperimentuoti.
Teorinių darbų nerašė. Iš prigimties buvo labai ausylas, emocingas, bet ne