Kristionas donelaitis
5 (100%) 1 vote

Kristionas donelaitis

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETASI kurso ikimokyklinio ugdymo pedagogikos

vakarinio skyriaus studentės

Nestos Bočiulytės

REFERATAS

Kristijonas Donelaitis – lietuvių grožinės literatūros klasikas

Asist. Andželikai

Šilanskaitei

Vilnius 2001

Kristijonas Donelaitis kūrė XVIII a. viduryje Mažojoje Lietuvoje. Jo

kūryba yra visos lietuvių grožinės literatūros pamatas. Skaitydami poeto

darbus, išvystame tuometinį sunkų Lietuvos būrų gyvenimą, išgirstame jų

šneką, kuria tuo metu buvo kalbama Mažojoje Lietuvoje. Tačiau vis labiau

plito vokiečių kalba. Ponai lietuviškai beveik nekalbėjo, nes šią kalbą

skaitė prasčiokų kalba. Būtent todėl šie kūriniai turėjo ypatingą reikšmę

tautos kalbos išsaugojimui ir propagavimui .

Kristijonas Donelaitis gimė 1714m. sausio 1d. Lazdynėlių kaime netoli

Gumbinės. Poeto gyvenimu imta domėtis tik XIX a. pradžioje. Karaliaučiaus

universiteto profesorius Liudvikas Rėza (1776-1840) pradėjo kaupti žinias

apie Donelaičio gyvenimą. Būtent jis ir parengė pirmuosius “Metų” ir

pasakėčių leidimus.

Būsimojo poeto tėvų gyvenimas nebuvo lengvas, nes augo didelė šeima.

Didelės permainos prasidėjo po ankstyvos tėvo mirties bene 1720m. Motina

liko viena su septyniais ar aštuoniais vaikais.

Vidurinį išsilavinimą Donelaitis gavo Karaliaučiaus Kneiphofo, arba

Katedrinėje mokykloje (kolegijoje). Neaišku, kur jis pradėjo lankyti

mokyklą: ar kaime, ar jau atvežtas į Karaliaučių. Į minėtą kolegiją įstojo

1731m. Pagrindiniai dalykai buvo lotynų kalba ir tikyba. Taip pat mokėsi

retorikos, susipažino su antikine literatūra. Ten Donelaitis gerai išmoko

lotyniškai ir galėjo skaityti romėnų autorius. Gyvendamas vokiškame mieste,

labai greitai išmoko ir vokiečių kalbą. Universitete jaunuolis dar mokėsi

lotynų, hebrajų ir prancūzų kalbų. Teologijos fakultete privalomas dalykas

– muzika, studijuojama ir teoriškai, ir praktiškai. Donelaitis pasižymėjo

gabumais muzikai: vėliau klebonaudamas Tolminkiemyje, sugebėjo pats

pasidaryti fortepijoną, mėgo dainuoti, komponavo muzikos kūrinius.

Donelaičio mokslo metais Karaliaučiuje veikė ir lietuviška bažnyčia.

Ten jis galėdavo pasiklausyti lietuviškų pamoslų.

1736m. Kristijonas kolegiją baigė ir įstojo į Karaliaučiaus

universiteto Teologijos fakultetą. Į studentų sąrašus buvo

įrašytasDoneleičio pavarde, tačiau baigęs universitetą , ėmė visur save

rašyti lotyniškai – Donalitius. XX a. 4-ajame dešimtmetyje nuspręsta, kad

“Metų” autoriaus pavardė lietuviškai skambėjo Donelaitis, nors tokia forma

niekur nebuvo paliudyta dokumentiškai.

Tačiau A. Jovaišui pagaliau pavyko rasti dokumentą, kuris patvirtino

šios išvados teisingumą. Pasirodo naujasis studentas dar buvo įtrauktas į

atskirus Teologijos fakulteto sąrašus. Ten jo pavardė parašyta lietuviškai.

Donelaitis mokėsi labai rimtai, mokydamasis gyveno studentų

bendrabutyje, į kurį patekdavo gabiausi, geriausiai lotynų kalbą mokantys

studentai.

Karaliaučiaus universitete Teologijos fakultete nuo 1723m. veikė

lietuvių kalbos seminaras-pratybos. Jį lankė ir Donelaitis, nes buvo kilęs

iš lietuviško krašto, mokėjo lietuvių kalbą ir be abejo, tikėjosi po

studijų grįžti pas tautiečius. Seminare studentai susipažino su senomis ir

naujonis lietuviškomis knygomis. Visa tai skatino Donelaitį dirbti savo

tautos labui.

Gavęs universitetinį vokiškos orientacijos išsilavinimą , vis dėlto

jis netapo vokiečių poetu. Pasirinkti lietuvybę jį paskatino suaktyvėjusi

Mažosios Lietuvos parapijų kunigų veikla. Jie labai rūpinosi lietuvių

kalbos ir raštijos ugdymu.

Donelaitis baigęs mokslus buvo nusiteikęs kurti lietuviškas eiles.

Jaunuolis iš Karaliaučiaus išvyko gavęs aukštąjį išsilavinimą ir nepraradęs

kultūrinio bei dvasinio ryšio su savąja tauta.

Stalupėnuose jis tapo pirmuoju mokytoju, kuris buvo vadinamas

rektoriumi , arba vedėju. Jis vedė buvusio rektoriaus našlę Oną Reginą.

1743m. Donelaitis buvo paskirtas į Tolminkiemį. Ten gavo valdyti

klebono ūkį. Naujasis klebonas bažnyčioje apeigas atlikinėjo ir pamokslus

skaitė dviem kalbomis: vokiečių ir lietuvių. Vizitatorius S. Mileris,

lankęsis Tolminkiemyje 1744m., pažymėjo, kad Donelaitis “pamokslus sako

vokiškai ir lietuviškai, pastaruosius su labai dideliu meistrišumu”.

Klebonas į savo lietuviškus pamokslus įtraukdavo hegzametrus iš savo

kūrinių.

Gyvendamas Tolminkiemyje, Donelaitis parodė ir organizacinių

sugebėjimų. Jam rūpinantis ir dalyvaujant, čia buvo pastatyta senosios

vietoje nauja mūrinė bažnyčia (1756m.), kapitališkai perstatyta klebonija

(1764m.), sudegus mokyklai, nedelsiant patatė
naują (1760m.). Su žmona, iš

savo santaupų pastatydino klebonų našlių prieglaudos namą. Tame name ir

įsikūrė vėliau O.R. Donelaitienė, pergyvenusi savo vyrą 15 metų.

Tolminkiemyje Donelaitis dirbo daugiau kaip 36-erius metus. Mirė

1780m. vasario 18d., eidamas 67-uosius, palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje.

Poetas buvo jautrus, ieškantis teisybės žmogus. Tai atsispindi ir jo

kūryboje. Buvo aukštos moralės, garbingas žmogus. Iš daugelio Mažosios

Lietuvos kunigų jis išsiskyrė ne tik savo literatūriniais ir kultūriniais

interesais, kūrybiškumu, bet ir tuo, kad mėgo meistrauti, eksperimentuoti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 803 žodžiai iš 2673 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.