Laikas Vinco Mykolaicio-Putino rinkinyje „Tarp dviejų ausrų“
Vincas Mykolaitis – Putinas – tai vienas iš lietuvių simbolistų. Jis parašė keletą romanų, iš kurių žymiausias „Altorių šešėly“, taip pat daug poemų ir beabejo eilėraščių. Pastarieji buvo išleisti peozijos rinkiniais, kurių ryškiausias „Tarp dviejų aušrų“.
Būtent šis rinkinys siejamas su simbolizmu. Poetas simbolizmą suprato kaip naują romantizmo pakopą – kaip terpę išsiskleisti asmenybei, atverti individo sielą. Putinui itin artimas romantinis pasaulėvaizdis. Jo eilių pagrindas – gamta. Ji stebima grožio požiūriu:įsižiūrima į saulėlidžius, į dangaus skliauto erdves, į tolimus horizontus, į šviesias žvaigždėtas naktis.
Poezijos rinkinys „Tarp dviejų aušrų“ – tai rinkinys kupinas laiko supratimo. Jau vien pats pavadinimas nusako laiką – tarp dviejų aušrų (nurodo ištisą parą). Vadinasi daugelyje, o galbūt ir visuose šio rinkinio eilėraščiuose atsispindi tam tikras paros ar metų laikas.
Pirmasis šio rinkinio eilėraštis lygiai tokiu pačiu pavadinimu kaip ir visas kūrinys. Šio eilėraščio laikas – ištisa para:
„Tarp dviejų aušrų pasaulis kaip pasaka“.
Ypač pabrėžiamas rytas ir vakaras:
„Rytuose jau nuspėji besiartinančią šviesą,
Bet vakarų atošvaistos atgyja tavy…“
Šis eilėraštis dvelkia liūdesiu. Jo lyrinis subjektas yra visiškai vienišas, nes jį palieka prisiminimai, belieka tik šešėliai.
Pirmasis šio rinkinio skyrius „Iš saulėtų vaišių“ taip pat nurodo, kad eilėraščiuose bus apibūdinamas laikas. Laikas, kuris atspindės šviesą ir saulę. Šį rinkinį sudaro keturiolika eilėraščių. Eilėraščiuose „Romansas“ ir „Pavasario saulėj“ atsispindi šiltasis metų laikas – pavasaris.
„Su pirmuoju pavasario saulės šypsniu…“
„Pavasario saulė-viešnia nuotaikinga…“
„Romanse“ taip pat atsispindi ir para, t.y. laikas tarp dviejų aušrų:
„Tarpu dviejų aušrų nesutemo naktis.“
Taip pat kalbama apie pirmąjį saulės šypsnį, nesutemusią naktį, tebešviečiantį vakarą….Nors kūrinyje ir minimas toks saulėtas ir gražus pavasaris, bet nuotaika vis vien niūri:
„Nors pas mane dabar tik naktis, tik naktis.“
Na , o „Pavasario saulėj“ nuotaika kur kas linksmesnė. Kalbama apie nušviestas dienas, žydinčią meilę, jaunystę, kvapnią šilumą ir t.t. Čia atsispindi plačios erdvės, apsvaigimas, džiaugsmas ir laimės kruopelytė:
„Platumas ir laisvė erdvių spinduliuotų,
Kaip bitę,žieduose tave paskandys,-
Ir gersi apsvaigęs meilingąjį džiaugsmą
Pavasario saulės laimingas svetys.“
Sekantys du eilėraščiai „Vidurnaktį“ ir „Rudenio naktį“ susieti tuo pačiu laiku – naktimi. “Vidurnaktyje“ atsispindi gražiausias nakties metas ir visiška tyla:
„Yra viena tik valanda
Vidur nakties,
Kada padangių žvaigždynams
Tyliai meldies.“
Šiame eilėraštyje sklinda pakili nuotaika ne taip kaip „Rudenio naktį“. Ten nuotaika niuri ir visame eilėraštyje gausu liūdesio.
„O spinduliuojanti erdvė
Tokia skaidri,
Kad rodos pats visas žvaigždes
Širdy turi.“
Labai gražiai laikas atsispindi eilėraštyje „Ant gęstančio laužo“. Tarsi su gilia mintimi apibūdinamas vakaras:
„Su gęstančia saule apleidome iškilmių kalvą .
Sugėrėme kaitrą ir spindulius sielų gelmėn.“
Šis eilėraštis kupinas nostalgiškų prisiminimų, kurie taip traukia sugrįžti ten kur prabėgo buvusios dienos. Tokia pati ir nuotaika – kupina nostalogijos,noro būti kažkuo kitu,o ne šešėliu:
„Sukniubo šešėliai,lyg raudos ant mylimo kapo-
Ir mes tiktai klaidūs šešėliai savųjų dienų.“
Didžiausią įspūdį iš viso šio rinkinio man sukėlė eilėrštis „Fantazijos“. Tai liūdesio, galbūt ir skausmo, o gal net baimės persmelgtas kūrinys. Jame daug brūkšnelių, daugtaškių…Daug kur neužbaigta mintis, paslėptas skausmas ir baimė. Visas eilėraščio veiksmas vyksta naktį.. O ji apibūdinta taip paslaptingai, taip tobulai:
„Stačiai iš vakaro raustančios saulės
Ritasi šniokšdamos bangos.“
„Didelės akys ir mėlyni toliai
Sukeitė spindulius savo gelmėse,
Visą pasaulį nakty paskandino…“
O štai eilutės, kuriuose naktis užslėpta:
„Šiurpuliu nusmelkė šaltas atodūsis…
Juoda anapus,lyg tvylančios žiotys-…“
Taigi, visas pirmasis skyrius kupinas kažko nepaprasto… Daugelyje eilėraščių atsispindi tarsi paties autorio nostalgiški prisiminimai. Kiekviename eilėraštyje kruopščiai aprašytas laikas – ir nesvarbu ar paros, ar metų. Be galo daug įvairių simbolių, metaforų, palyginimų, spalvų, jausmų, išgyvenimų ir net mistikos.Gaila, bet šiame skyriuje daug liūdesio, kurio skaitant ir gilinantis į eilėraščius neįmanoma nepastebėti.