REFERATAS
NARIUOTAKOJAI
Nariuotakojai – viena labiausiai klestinčių bestuburių grupė. Yra daugiau kaip milijonas žinomų rūšių, paplitusių sausumoje ir vandenyje. Nariuotakojų dydis ir išvaizda labai įvairi, tačiau visi turi nariutą kūną, kurį saugo kietas išorinis kiautas.
Parengė: Kęstas Smilginas
Įžanga
Nariuotakojis
Bestuburis gyvūnas, turintis nariuotą kūno dangą.
Nariutakojis yra bestuburis gyvūnas.Jo kūnas paprastai susideda iš segmentų ir jį dengia kietas, vandens nepraleidžiantis kiautas, vadinamas egzoskeletu. Egzoskeletas susideda iš atskirų plokštelių. Lanksčios plokštelių jungtys leidžia gyvūnui laisvai judėti. Per savo gyvenimą narioutakojai turi kelis kartus numesti šį egzoskeletą, kad galėtų tapti suaugėlių dydžio. Šis procesas vadinamas nėrimusi.Archropoda tipas yra didžiausias ir labiausiai klestintis gyvūnų karalystėje.
Daugumos kūno danga stora Plona kūno danga Plona kūno danga
Turi 5 ir daugiau galūnių Turi 4 poras kojų Turi 3 poras kojų
Galva suaugusi su krūtine Galva suaugusi su krūtine Turi 2 poras sparnų
Turi dvi poras antenų Neturi antenų Turi galvą, pilvelį ir krūtinę
Kvėpuoja žiaunomis Kvėpuoja trachėjomis ir plaučiais Turi vieną antenų porą
Gyvena daugiausiai vandenyje Gyvena sausumoje Kvėpuoja trachėjomis
Gyvena ir sausumoje ir vandenyje
Vandens blusa
Vandens blusa, arba dafnija, plaukioja mojuodama plunksniškomis antenomis. Šios patelės kūne yra du apvaisinti kiaušiniai.
Vėžiagyvis
Vėžiagyviai sudaro „Crustacea“ antklasį, kuriame yra apie 32 000 rūšių. Antklasio pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio crusta, reiškiančio „kiautas“,kuris dengia vėžiagyvių kūną. Paprastai vėžiagyviai paplitę jūrose. Sausumoje gyvena tik keletas vėžiagyvių rūšių, pavyzdžiui, vėdarėliai.
Dešimtkojis vėžys
Dešimtkojai vėžiai sudaro apie trečdalį visų vėžiagyvių rūšių. Jiems priklauso krabai, omarai ir krevetės. Dešimtkojo vėžio kūnas suskirstytas į dvi dalis. Priekyje esanti galva ir krūtinė yra suaugę ir sudaro galvakrūtinę. Ją saugo kietas skydas, vadinamas karapaksu. Be to, jie turi dvejas žnyples.