ĮVADAS
TAUTOSAKA SKIRSTOMA Į DVI PAGRINDINES DALIS,RUŠIS: PASAKOJAMĄJĄ IR DAINUOJAMĄJĄ.PASAKOJAMOSIOS TAUTOSAKOS ŽANRAI–PASAKA, SAKMĖ, PADAVIMAS, ANEKDOTAS. DAINUOJAMOSIOS—DAINA,SUTARTINĖ,RAUDA.
Į LIAUDIES KŪRYBĄ NE VISADA BUVO ŽIŪRIMA KAIP Į VERTYBĘ,KAŽKADA JI LAIKYTA „NIEKAIS‘‘,ATGYVENA. SUSIDOMĖJIMAS EUROPOJE PADIDĖJO XVIII AMŽIUJE.
JĄ iMTA UŽRAŠINĖTI,PUBLIKUOTI. DĖMESYS LIETUVIŲ LIAUDIES DAINOMS RADOSI PRADĖJUS TYRINĖTI LIETUVIŲ KALBĄ. MAŽOSIOS LIETUVOS EVANGELIKŲ KUNIGAS PILYPAS RUIGYS 1747 m. PARAŠĖ LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNĄ, Į KURĮ ĮDĖJO TRIS DAINAS – KALBOS SENUMUI IR SKAMBUMUI PAILIUSTRUOTI. TAUTOSAKOS KŪRINIAI,YPAČ DAINOS,BŪDAVO ATLIEKAMOS TAM TIKRU METU, TAM TIKROJE SITUACIJOJE, SUSIJUSIOS SU TAM TIKRU CIKLU IR SU ŽMOGAUS DARBŲ TIKSLU BEI ASMENINIO GYVENIMO ĮVYKIAIS. DĖL TO DAINOS SKIRSTOMOS Į TOKES TERMINES GRUPES KAIP DARBO DAINOS,VESTUVIŲ DAINOS KALENDORINIŲ APEIGŲ…MAŽESNES GRUPES SUDARO JAUNIMO,VAIKŲ,MEILĖS DAINOS IR KITOS. NORINT SUVOKTI LIAUDIES DAINOS TURINĮ, MENINĮ SAVITUMĄ BŪTINA ŽINOTI APIE JOS ATSIRADIMO IR ATLIKIMO APLINKYBES.
LIETUVIŲ LIAUDIES DAINŲ
ŠVELNUMAS
SVARBIAUSIAS LIAUDIES DAINŲ ŽODIS LYRIZMAS—TAI YRA GILUS JAUSMŲ IŠSAKYMAS,REIŠKIMAS,NUOŠIRDUMAS,ŠVELNUMAS,O NE ISTORIJŲ EILIAVIMAS.
LIETUVIŲ DAINŲ SAVITUMAS,KURIUO JOS SKIRIASI NUO KITŲ DAINŲ, YRA JŲ TIKRAS NATŪRALUMAS,JŲ NEVARŽOMAS PAPRASTUMAS, ATMETĄS BET KOKĮ PASAKYMŲ,VAIZDŲ IR PALYGINIMŲ DAILINIMĄ,TRUMPAI TARIANT, VISAS POEZIJOS PUOŠMENAS. TUO JOS IŠ PIRMO ŽVILGSNIO JAU PASIRODO KAIP IŠ PAČIOS LIAUDIES KILĘ KŪRINIAI. IŠ DAINOS GALIMA LENGVAI NUMATYTI,AR SVETIMA RANKA YRA PRIE JOS PRISIDĖJUSI, ARBA AR ŽMOGUS, GERAI PAŽĮSTĄS KLASIKINĘ LITERATŪRĄ,ĮSIJAUTĘS Į LIAUDIES DVASIĄ IR IMITAVĘS LIAUDIES DAINĄ.
FORKELIS MUZIKOS ISTORIJOJE SAKO: „ LIAUDIES DAINA, KOKIA JI YRA MŪSŲ LAIKAIS IR KOKIA DAUGIAUSIA BUVO PRAĖJUSIAIS AMŽIAIS, NĖRA TIKRAS MENO ISTORIJOS OBJEKTAS. JEI JI ATSIRANDA PAČIOJE LIAUDYJE, TAI JOS TEKSTAS DAŽNIAUSIAI TĖRA PAIKAS, BE RIMTESNĖS MINTIES RIMAVIMAS ARBA NEŠVANKIOS DVIPRASMYBĖS, O MELODIJA SAVO CHARAKTERIU YRA TOKIA NEREIKŠMINGA, KAD JI LYGIAI GERAI PRITIKTŲ IR KIEKVIENAM KITAM TEKSTUI.“ ŠIO TVIRTUMO VISAI NEGALIMA TAIKINTI LIETUVIŲ LIAUDIES DAINOMS. NORS JOSE NERANDAME GILIOS IŠMINTIES, TAČIAU VISKAS TEISINGAI MĄSTOMA,GILIAI JAUČIAMA IR DOROVINGA.
OSIANAS SAKO: “TAI LAIMĖ SKAUSME,JEI RAMYBĖ VIEŠPATAUJA LIŪDINČIŲ ŠIRDYJE.“ ŠIS PASAKYMAS VISIŠKAI TINKA IR LIETUVIŲ LIAUDIES DAINOMS. IŠ JŲ DVELKIA ŠVELNUS,ELEGIŠKAS TONAS,IR JIS SKLINDA NE IŠ NESUTRAMDOMOS, BET IŠ SKAISČIOS, NEKALTOS, MYLIMO ASMENS SKAUSMINGAI BESIILGINČIOS ŠIRDIES.
GIESMĖS,JŲ ĮTAKA DAINOMS
DIDELĘ KARTOJIMŲ DALĮ GALIMA IŠAIŠKINTI CHORINE DAINŲ KILME. KUNIGAS SABALIAUSKAS IR SUOMIŲ PROF. NIEMI, RINKĘ DAINAS TOLIMIAUSIUOSE LIETUVOS UŽKAMPIUOSE IR TYRĘ JŲ MELODIJAS, PASTEBĖJO KAD PATYS DAINININKAIGRIEŽTAI SKIRIA DAINAS DIDELĖM GRUPĖM: VIENAS VADINA—DAINUŠKOMIS, KITAIS—GIESMĖMIS. GIESMĖ SENIAU BUVO GIEDAMA DVIEJŲ AR KELIŲ ASMENŲ DVIEM ŠALIMAIS ESANČIOM MELODIJOM, O DAINA—VIENO ASMENS IR VIENA MELODIJA. GIESMĖS VĖLIAU SUPANAŠĖJO SU DAINOMIS IR TAIP PAT BUVO PRADĖTOS DAINUOTI VIENU BALSU,NORS JAS IR ŽMONIŲ KUOPA DAINAVO. ŠIS PROCESAS NE TIK SUVIENODINO GIESMIŲ IR DAINŲ MELODIJĄ, BET PAKEITĖ IR GIESMĖS STRUKTŪRĄ,KURI KADAISE ŽYMIAI SKYRĖSI NUO DAINŲ STRUKTŪROS.
GIESMĖS DARĖ ĮTAKOS DAINOMS DAR VIENU ATŽVILGIU—PADĖJO SUSIDARYTI POSMAMS. RINKĖJAS IR GIEDOTOJAS, KARTODAMI TĄ PAČIĄ FRAZĘ, TIK KITOKIAIS SINONIMAIS, SUDARĖ ATSKIRUS IŠBAIGTUS GIESMĖS VIENETUS.
GIESMĖ—ŽMONIŲ BŪRIO PEZIJA, DAINA—DAUGIAU INDIVIDUALINĖS NUOTAIKOS REIŠKĖJA,TODĖL GIESMĖJE DAUGIAUEPINĖS DVASIOS, NEGU DAINOSE. KAI KURIOSE ŠAKOTOSE DAINOSE, IŠ ESMĖS LYRINĖSE, NĖRA JOMS ĮPRASTŲ LYRINIŲ SAVYBIŲ: JAUSMAS REIŠKIAMAS EPINĖMIS PRIEMONĖMIS.
VAIKŲ DAINOS
VAIKŲ DAINOS YRA DAINUOJAMOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAI, SUAUGUSIŲJŲ SUKURTI VAIKAMS IŠ SUAUGUSIŲJŲ PATEKĘ Į VAIKŲ REPERTUARĄ, IR PAČIŲ VAIKŲ KŪRYBĄ. TAI LOPŠINĖS, ŽAIDIMAI, ŽAIDIMŲ DAINELĖS, GYVULĖLIŲ APDAINAVIMAI, FORMULINĖS DAINOS, ERZINIMAI, PIEMENŲ DAINOS.
LOPŠINĖS YRA VAIKŲ DAINŲ GRUPĖ,SAVO FUNKCIJA GLAUDŽIAI SUSIJUSI SU KŪDIKIO AUGINIMU—JO SUPIMU, RAMINIMU,MIGDYMU. FOLKLORISTŲ TEIGIMU,LOPŠINĖSE IŠLIKO NEMAŽA SENŲJŲ EPOCHŲ ATSPINDŽIŲ.TODĖL LOPŠINĖS IŠ VISŲ VAIKŲ PIRMOSIOS PATRAUKĖ TYRINĖTOJŲ DĖMESĮ. ŠI LIAUDIES MENINĖ KŪRYBA,SUŠILDYTA MOTINOS ŠIRDIES, NUO ROMANTIZMO LAIKŲ TAI PAT ŽADINO POETŲ IR KOMPOZITORIŲ KŪRYBINĘ VAIZDUOTĘ.
Žaidinimai vaidino didelį vaidmenį, ugdant vaiko psichines ir fizines galias. Tai maži, primityvios formos ir dažniausiai sinkretiniai kūrinėliai – tarpinis žanras tarp žaidimo ir dainos. Nuo žaidimų jie skiriasi tuo, kad čia vaikas dar nežaidžia savarankiškai, jis žaidinamas suaugusiųjų.
Ryški vaikų-paauglių fantazijos persvara pastebima erzinimų dainelėse ir žaidimų skaičiuotėse. Erzinimai, arba išjuokimai, yra talalinių pobūdžio vienaposmiai kūrinėliai, kuriais erzinami, pravardžiuojami vienmečiai, o kartais ir suaugusieji, išjuokiamos jų ydos. Skaičiuotės
šiandien yra gyvybingiausia vaikų kūrybos žanras. tai trumpi eiliavimai, atliekami žaidimo pradžioje, nustatant jame dalyvaujančių žaidėjų eilę bei seką. Skaičiuotės paprastai nedainuojamos.