Menas yra kelias, jungiantis žmogų su kitais
Menas žmogų lydi visą gyvenimą – nuo pat gimimo iki mirties. Visa žmogaus aplinka, buitis ir būtis, kasdienybė ir laisvalaikis vienaip ar kitaip susijusi su menu. Menu galėčiau pavadinti gražią ir jausmingą muziką, gyvenimo kelius atskleidžiančią literatūrą, ekstravagantišką architektūrą, dramatiškumo pilną teatrą, spalvingąją dailę. Visa tai yra menas – kelias, jungiantis žmogų su kitais žmonėmis. Todėl negalime paneigti, kad menas tuo ir yra svarbus ir vertingas.
Bene svarbiausia, mano manymu, meno forma, jungianti žmones, yra muzika. Muzika yra labai svarbi mūsų gyvenime, nes ji vienija žmones, tautas. Juk kiekviena tauta yra kažkuo išskirtinė, ypatinga, turinti kažką savito. Lietuviai yra maža tauta, bet ir mažos tautos žmonės kartais nori išsiskirti. Nuo pat seno lietuviai pasižymėjo kaip labai daininga tauta ir dainos Lietuvos kaime skambėdavo nuo amžių. Kiek mūsų protėviai yra palikę nuostabiausių lietuvių liaudies dainų tokių kaip „Lek, gervele“, „Balnokim, broliai, žirgus“, „Ant kalno karklai siūbavo“. Lietuvių liaudies dainų yra be galo daug, tačiau ne vien jos vienija žmones, taip pat ir tautos giesmės. J. Naujalio ir Maironio ‘Lietuva brangi’ per respublikines dainų šventes buvo ir yra visad atliekama. Žmonės sako, kad kol šį neoficialų Lietuvos himną gieda, tol Lietuva yra gyva ir vieninga. Taip pat ypatingai svarbi Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ ragina mylėti Tėvynę Lietuvą ir jos didžiausią gamtos ir dvasios turtą – istorinę didvyrių patirtį, siekti šviesos, doros ir, svarbiausia, vienybės. Vincas Kudirka paskelbė, kad lietuviams tėvynė yra ne Rusijos imperija, o Lietuva, Tėvynė mūsų, su savo istorija, su didvyrių vardais ir darbais. Todėl iki pat šių dienų lietuviai vieninga giedodami šias giesmes, parodo, kokia svarbi yra gimtoji šalis Lietuva. Taigi tikrai galima teigti, kad muzika jungia žmones.
Kita labai svarbi žmones vienijanti meno forma yra literatūra. Literatūra yra žodžio menas, kuris dažnai paveikia žmogų, tautą, visuomenę. Todėl 19 amžiaus pabaigoje Lietuvoje literatūra buvo viena iš priežasčių, prisidėjusių prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Pradėjo formuotis tautinė savimonė, žmonės pradėjo aukštinti savo kalbą, kultūra ir galiausiai atsirado net pasididžiavimas, kad esi lietuvis. V. Kudirkos ir Maironio poezija privertė žmones vienytis ir kažką daryti dėl savo gimtinės. Bet ne vien V.Kudirkos ir Maironio kūryba padėjo žmonėms vienytis. 1599m. Mikalojus Daukša „Postilėje“ skelbė: „Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę“. Ši knyga yra viena iš pačių svarbiausių XVI a. knygų lietuvių kalba, kuri turėjo įtaką lietuvių kalbos raidai. Todėl akivaizdu, kad Daukša norėjo, kad žmonės susivienytų ir ugdytų gimtąją kalbą. Vadinasi literatūra gali padaryti didelę įtaką žmonių gyvenime, gali paveikti tautą ir padaryti ją vieningą.