Lietus – žmogaus prisiminimai, kuriuos sukelia debesys. Daug aprašomas peizažas. Pagrindinis herojus Antaniukas(diedas). Jis nusprendžia mesti darbus ir aplankyti savo gimtąjį Gružiškių kaimą.Pasiima lazdą(kad apsigintų nuo šunų, nes ten šunys palaidi).Beeidamas jis atpažįsta gimtas, nors ir pasikeitusias vietas.
Jį paveža senas pažįstamas Vaitiškis. Kalbėdami jie užsimena apie daugelį tolimesnių romano veikėjų.Atrodo, kad jie apšneka kiekvieno romano situacijas.
Vaitiškis prasitaria, kad neseniai palaidojo Juozapą Dryžą. Jie susitaria susitikti pas Vitkų ir pakalbėti daugiau….- iš to seka tolimesni romanai.
Polaidis – žemdirbys J.Dryža labai myli žemę. Artėja jo patrono šventė, tai jis nutaria padaryti alaus. Jis eina apžiūrėti savo laukų, sutvarko kapinaites. Vieną naktį jis susapnuoja savo laidotuves, labai sunerimsta, ir nueina perkošti alų. Iš ryto jis neatsikelia, jam nesveika.Jis rūpinasi, kad viskas būtų aptvarkyta, išvalyta. Daktaras pasako, kad silpna širdis ir be to jau senatvė.Dryža netrukus miršta. Prieš mirtį jis prašo sūnų, kad palaidotų jį tik jų kapeliuose, po vinkšnom, jo vietoje.
Apyaušrė – žmonės mėžia mėšlą ir kalba už kokio vyro eis tos bobos pas kurią jie dirba dukra Kristina. Jie kalba, kad jos norėtų Stočkus, bet ji jo nenori , o nori tokio kalvio Elyzo, o jis neturtingas. Kristinos motina labai nori ją išleisti už Stočkaus, o apie kalvį ji nenori ir girdėti. Motina galvoja, kad Stočkus labai turtingas, kad Kristinai ten bus gerai . Ji net sutaria su Stočkumi dėl vestuvių datos . Kristina nekenčia Stočkaus ir su Elyzu sugalvoja vieną naktį pabėgti. Ji susideda savo daiktus. Atėjęs Elyzas klausia ar ji paėmė pinigus. Jis įkalba Kristiną paimti motinos pinigus ir bėgti į miestą.Jai gaila palikti namus. Kristina paima iš skrynios pinigus ir pamato, kad motina miega ant žemės. Ji ją pakelia ir motina pasako, kad sapnavo mirusį savo vyrą( Kristinos tėvą)ir jis buvęs labai piktas, liepęs neleisti Kristinos už Stočkaus. Be to iš vakaro ji sužino, kad Stočkaus ūkis užstatytas banke ir kad jis norėjo ženytis, kad padengtų savo skolas, kad jis nemoka gyventi. Ir sako, kad ji nevers Kristinos ženytis su Stočkumi, o ji galinti ženytis su tuo kalviu. Kristina dabar supranta, kad ir kalvis jos nemyli, o tik nori jos pinigų ir neina pas jį.
Nedermė – klebonas po mišių tokiam Maršlakai(pavardė) paskiria jį vadovu, kad ruoštųsi atvažiuojančio vyskupo priėmimui. Maršalka sukviečia visą sodžių ir pasako jiems ką jam sakė klebonas.Be to jie turi išrinkti kalbėtoją, kuris pasakytų vyskupui kalbą. Žmonės po kelių siūlymų pasiūlo Maršalkos sūnų Steponą.
Žmonės stato bromą?! ir laukia vyskupo. Steponas išmoksta tekstą. Maršalka labai rūpinasi ir nori kad žmonės jam pavydėtų. Kai atvažiuoja vyskupas, Steponas vietoj ekselencija pasako esencija ir pamiršta visą tekstą. Vyskupas laukia bet Stepas nieko neatsimena. Jis nueina per vasarojų. Jo tėvas vietoj tikėtos garbės patiria gėdą. Jis ieško sūnaus ir nori jį išplakti, netgi išsižada sūnaus. Steponą užjaučia motina. Ji pamato, kad Steponas pražilo.
Pupžydis – apie tokį Lapeiką. Jis turguje parduoda degutą, bet dabar iš jo niekas neperka, nes niekam nereikia. Su kitais jis kalba, kad ateina naujos mados, žmonės pradeda ratus dengti metalu ir t.t. Žmona jam išvažiuojant liepia visko parvežti, o jis nieko neparduoda ir nieko neparveža. Jo žmona pasidaro pikta.
Lapeikos tėvas irgi iš beržo gamino degutą.Daugiau Lapeika nieko nemoka. O deguto jau pradeda nepirkti. Vakare jis išgirsta, kad kažkas kalba. Buvo tokia naktis, kai žmonės kūrena naktį laužus. Tokie bernai nori iš jo pavogti degutuotą katilą ir jį užnešę ant kalno padegti. Išgirdę kad sulojo šuo, kuris buvo su Lapeika, jie pradeda bėgti, bet Lapeika juos sustabdo, ir duoda jiems visą kubilą deguto. Su vežimu jie užstumia kubilą ant kalno ir uždega kubilą. Pamažu renkasi žmonės ir pradeda linksmintis.Ateina Vincė su armonika ir pradeda groti.
Žmonės pradeda šokti ir linksmintis.Lapeika liepia sudeginti ir tuščią kubilą,jam linksma.
Kaitra -buvo karšta vasara ir Vaitiškis vaikščioja su Petriuku po pievas. Vaitiškis atsimena, kad prieš 3 metus buvo lygiai tokia vasara, kai jis išgirdo šauksmus ir pamatė rugiuose jauną moterį, kuri tuoj turėjo gimdyti. Jis nubėga į sodžių ir pakviečia bobutę Miklošienę, kuri padeda tai mergai pagimdyti. Po to merga perkeliama į Miklošienės namus. Po nakties ji palieka vaiką ir pabėga. Vaitiškis ir Miklošienė(abu našliai) pakrikštija vaiką ir jį kartu augina. Po 3 metų atvažiuoja tėvai pasiimti vaiko. Jie teisinasi, kad negalėjo tai anksčiau padaryti, nes trukdė vyro tėvas, kuris nenorėjo jie apsiženytų.Dabar jis mirė ir atsirado galimybė apsivesti ir pasiimti vaiką. Jie atveža pinigų ir t.t.tipo atsilyginti už vaiko auginimą. Vaitiškis nuliūsta, kai jie išsiveža vaiką. Jaunieji pakviečia Vaitiškį ir Miklošienę į vestuves.
Atuorėtis – Žlabių Valius kerta miežius. Po to jis išsiprausia pirtyje ir nuspredžia eiti į šokius. Eidamas galvoja apie mergas, kuri jam geriau tiktų. Jam patinka Vitkaus Agutė , Urnėžio Onė, bet labiausiai jis troško Bartkaus samdinės Albinos. Nuėjęs į šokius jis pakviečia ją šokti ir prižada
vėliau užeiti pas ją. Po šokių jis nuėjo prie Bartkaus klėties ir beldė į duris, bet niekas neatidarė. Tada jis pamatė, kaip kalvis ir Albina grįžo kartu, pradėjo bučiuotis ir įėjo į klėtelę.Tada jis tyliai savo diržu užrišo klėties duris, kad kalvis neišeitų ir išėjo namo.Eidamas jis apsiverčia, nes užkliūva už virvės. Tą virvę jis nutraukia, bet išsiteplioja rankas ir nusivalo jas į savo drabužius , o pasirodo, kad ta virvė buvo ištepta degutu ir pasidaro baisiai juodas. Beeidamas jis pamato didelę baltą baidyklę, pagalvoja kad ten dvasia ir pradeda bėgti ir žegnotis. Tačiau tada išgirsta juoką ir baidyklė nugriūva. Jis pamato, kad ten Onė ir Agutė. Jis palydi jas namo, o Agutę iki jos klėtelės. Jie pradeda bučiuotis ir Valius nori kažko daugiau!!! Bet Agutė įlenda pro duris ir užsidaro. Tada Valius įlenda pro langą ir ten padaro tai, ką norėjo padaryti prieš tai(!!!!)Vienas iš meistrų, kurie dirbo pas Vitkų pamatė, kaip Valius įlindo ir nuėjo pakelti savo draugų. Jie prie lango pridėjo tokį narvą.Kai ryte Valius atbulas lindo, jis įlindo į tą narvą ir tie meistrai jį pagavo. Jie pastatė narvą kieme ir laukė, kol pamatys Agutės tėvas. Atėjęs tėvas Valių paleido, neturi ką sakyti ir sako, kad nori Agutę vesti ir bėga namo.