JONAS
AISTIS ANTANAS
MIŠKINIS BERNARDAS BRAZDŽIONIS
Bendra informacija Vienas didžiausių lietuvių lyrikų, derinęs intymų lyrinį kalbėjimą su poetiniu programiškumu, reiškęs neoromantikų kartos idealus, turėjęs ypatingą gyvenimo, įsijautimo į tikrovę galią. Eleginio, melodingo eilėraščio kūrėjas, tautos pasaulėvaizdžio reiškėjas ir tautos gyvybės saugotojas („lietuvių tautos likimas – vienintelė mano gyvenimo mįslė“). Modernaus neoromantinio stiliaus poetas, programiškai siekęs poetinę kalbą suartinti su šnekamąja, tautosakinę tradiciją keitęs literatūrine kultūra, dainiškąją patirtį jungęs su avangardistine poetika. Aukštaitiškojo lyrizmo kūrėjas, susijęs su Aukštaitijos dvasia, tęsė to krašto poetų tradicijas. Vienas iš pačių iškiliausių nepriklausomybės metais susiformavusių poetų, lietuvių literatūros klasikas, neoromantikas. Tai vienas iš nedaugelio lietuvių rašytojų, įgijusių ne vien literatūrinį statusą: jis tapo istorine figūra, simbolizuojančia lietuvių kultūros atsparumą ir pasipriešinimo dvasią negandų metais. Tai literatūros žmogus: kritikas, mokytojas, žurnalistas, oratorinio meno poetas, pakreipęs neoromantinį eilėraštį nuo folkloro parafrazių į kultūrinių asociacijų tinklą, suteikęs poeto misijai – tautos gyvėjo misijai – bilinio pranašo didybės.
Pavardės, slapyvardžiai Tikroji pavardė (1904 – 1973m.) – Jonas Aleksandravičius; iki 1940 m. pasirašinėjo Jonas Kossu – Aleksandravičius ir Jonas Kuosa – Aleksandriškis; nuo 1952 m. oficiali pavardė – Jonas Aistis.
Slapyvardžiai: J. Brazaitis, Vytė Nemunėlis, J. Stebeikis, B. Nardis Brazdžionis, Jaunasis Vaidevutis.
Poetinė karta Priklauso „jaunajai rašytojų kartai“ – neoromantikams. Būdingi bruožai – individualumo ir visuotinumo dermės akcentai. Pasikliovė lyrika, nors bandė plunksną ir kituose žanruose. Siekė grįžti prie tautos šaknų, jam buvo artimas ne tik idealizmas, bet ir šiuolaikiškumas, modernumas. Vienas ryškiausių prieškarinės Lietuvos poetų, vadinamų neoromantikais, atstovų. Būdingi bruožai – formos akcentai. Priklauso „jaunajai rašytojų kartai“ – neoromantikams. Būdingi bruožai – metafizinio pasaulio akcentai. Pasikliovė lyrika, nors bandė plunksną ir kituose žanruose. Siekė grįžti prie tautos šaknų, jam buvo artimas ne tik idealizmas, bet ir modernumas, šiuolaikiškumas.
Vaikystė Gimė 1904 m. liepos 7 dieną gausioje Kampiškių dvaro darbininko, kalvio šeimoje, Panemunės valsčiuje, Kauno apskrityje. 1907 m. su tėvais persikėlė į Rumšiškes. Buvo žemo ūgio, strazdanotas, neturtingas, negražus, iš prigimties ligotas, suvargęs, bet turėjo nepaprastą lyriko talentą. Labai anksti išmoko skaityti, daug ko pasisėmė iš senelio, pirmojo gyvenimo mokytojo. Motina, nors ir beraštė, buvo tikra lietuvė. Poetas iš paskutiniuųjų siekė mokslų. Gimė 1905 m. sausio 29 d. Juknėnų kaime, Utenos apskrityje. Turėjo vyresnįjį brolį Motiejų. Gimė 1907 m. vasario 2 d. Stebeikėlių kaime netoli Pumpėnų, Pasvalio krašte, Biržų apskrityje. 1908 m. šeima emigravo į JAV, bet 1914 m. vėl grįžo į Lietuvą.
Pirmieji mokslo metai Pradžios mokslus poetas išėjo Rumšiškių mokykloje, 1919 – 1927 m. mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Čia jis pradėjo rašyti eilėraščius. Pirmasis eilėraštis išspausdintas 1927 m. „Ateityje“. 1914 m. įstojo į Daugpilio realinę mokyklą, tačiau, prasidėjus karui, mokslą nutraukė. Brolio Motiejaus paruoštas, 1921 m. įstojo į Zarasų progimnaziją, kurią baigė 1922 m. 1923 – 1926 m. mokėsi Kauno ,,Aušros“ gimnazijoje. Čia jis pradėjo rašyti eilėraščius. Pirmasis eilėraštis išspausdintas 1925 m. „Lietuvoje“. Pradžios mokyklą poetas lankė Žadeikiuose ir Pasvalyje. 1921 – 1929 m. mokėsi Biržų gimnazijoje. Nuo 1924 m. pradėjo rašyti ir spausdinti savo eilėraščius.
Studijų metai 1927 – 1932 m. studijavo literatūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Humanitarinių mokslų fakultete. Gavęs švietimo ministerijos stipendiją, 1936 – 1940 m. studijavo prancūzų viduramžių raštiją Grenoblio universitete Prancūzijoje. 1944 m. apgynęs disertaciją, gavo filosofijos daktaro laipsnį. 1936 – 1935 m. studijavo lietuvių ir rusų literatūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Humanitarinių mokslų fakultete. 1929 – 1934 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, taip pat pedagogiką Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Humanitarinių mokslų fakultete.
Darbai studijų metais Studijų metais duoną pelnydavo dirbdamas Žemės ūkio banke raštininku; parašė lingvistinį darbą apie Evangelijos vertimus į senąją provansalų kalbą. Vertė V. Vitmeno, A. Puškino, J. Slovackio, J. Tuvimo, V. Bronevskio kūrinius, V. Šekspyro dramas, rašė straipsnius. Studijų metais dalyvavo studentų ateitininkų „Šatrijos“ meno draugijoje, studentų humanitarų draugijos literatūros sekcijoje, kuriai 1931 m. vadovavo. 1933 m. redagavo laikraštį „Lietuvos studentas“.