MOKSLAS IR PAŽANGA
Atsižvelgiant į tai, kad mūsu planeta Žemė yra vieninteliu žmonijos namu, daugelis prieštaravimų, konfliktų, problemų gali peraugti lokalines ribas ir įgyti globalinį, pasaulinį charakterį. Šios problemos tokios: naujo pasaulinio karo pavojus, konfliktas tarp civilizacijų, konfliktas tarp skirtingai ekonomiškai išsivysčiusių šalių, globalinis gamtonaudos konfliktas ir kt. Manau, tokioje situacijoje, abejingumas nebus geras pagalbininkas. Žmonija turi spręsti šias problemas, vardan savo Planetos išgyvenimo. Šis darbas – tai gera proga, atsižvelgiant į praeities klaidas, įvertinti tikrovę ir susimąstyti dėl ateities. Globalinės problemos, o taip pat ir konfliktai, formavosi įvairiai: vieni – istoriškai ir gana seniai, kiti – neseniai, bet sparčiai, treti – sąveikoje su kitomis problemomis.Tačiau visi laukia sprendimo nedelsiant.
Mokslo pažanga glaudžiai susijusi su technikos plėtotės galimybėmis, išradyba, naujų technologijų sukūrimu, taip pat naujų gamybos prietaisų bei mašinų gamyba. Vykstant spartiems pokyčiams žmonijos gyvenime ypač svarbu išsaugoti technikos paveldą, – tik jį pažinę galėsime suprasti kūrybinių mokslo žmonių, inžinierių ir liaudies meistrų poveikį žmonijos raidai.
Šiuolaikiniame pasaulyje informacija, žinios tampa kritiniu sėkmės ir konkurencingumo faktoriumi, pagrindiniu ekonomikos ir visuomenės vystimosi veiksniu. Šiuolaikinė visuomenė – informacinė visuomenė, kurioje žmogus turi mokytis praktiškai visą savo gyvenimą, perimti kažkur kitur pasaulyje sukurtas žinias, panaudoti jas, sukurti naują žinojimą ir perduoti jį kitiems. Mokymosi visam gyvenimui koncepciją keičia mokymasis visą gyvenimą. Todėl reikalinga nenutrūkstanti visą gyvenimą trunkančio lavinimosi sistema, adaptuota prie nuolat kintančios informacinės visuomenės ir naudojanti lanksčias mokymo bei perkvalifikavimo formas.
Dažnai pasaulio spaudoje juntamas nepasitikėjimas mokslu. Dėl to mokslininkai nėra vertinami, jie net kaltinami dėl visų negerovių. XIX a. žmonija tikėjosi, kad mokslas išgelbės žmones nuo visokių negerovių ir kad XX a. žmonija pasieks visokeriopą gerovę. Tačiau šis šimtmetis atnešė du pasaulinius karus, sunaikinusius kone visą Vakarų Europą, Japoniją ir dalį Ramiojo vandenyno šalių, pražudžiusius milijonus žmonių. Šis šimtmetis pasižymėjo masinėmis žmonių žudynėmis: apie 13 milijonų žmonių nužudyta Hitlerio koncentracijos stovyklose, apie 19 milijonų – Stalino gulaguose ir NKVD kalėjimuose, milijonai žmonių žuvo Pietryčių Azijoje, vienas milijonas – genčių žudynėse Afrikoje. O atominių bombų susprogdinimas Japonijoje virš Nagasakio ir Hirosimos miestų atvėrė atominės energijos erą, ir žmonija pajuto, kad jos rankose yra ne tik jos, bet ir planetos likimas. Galbūt šis baisus ginklas padėjo išlaikyti taiką tarp JAV ir Sovietų Sąjungos “šaltojo karo metų”. Tačiau jis, kaip Damoklo kardas, kabo virš mūsų galvų, ypač dabar, po Indijos ir Pakistano bandymų.
Mokslo plėtotė yra glaudžiai susijusi su žmonijos noru pajungti gamtą savo naudai. Dėl per didelio noro žinoti žmogus suvalgė uždraustą vaisių ir prarado rojų. Tada žmogus pasijuto esąs nuogas ir priverstas rasti pragyvenimo būdą besikeičiančiame pasaulyje, kuriame jis bandė suprasti aplinką, gamtos jėgas ir savo paties likimą. Tai buvo pagrindas atsirasti ne tik amatams, bet ir primityviam mokslui, okultizmui ir religijai. Mėnulio ir žvaigždynų stebėjimas suteikė laiko nuovoką žemdirbiams ir švenčių rengėjams, padėjo pagrindus astrologijai, vėliau ir astronomijai.