R E F E R A T A S
Petras Cvirka gimė 1909 metų kovo 12 dieną senoviškame Klangių kaime
ant aukšto Nemuno skardžio į rytus nuo Veliuonos.
Petras buvo vyriausiais nemažame Cvirkiukų būryje. Nors vaikai anksti
neteko tėvo, tačiau jis spėjo tvirtai nulemti tolesnį Petro kelią.
Pastebėjęs sūnaus gabumus, jis prieš mirtį prisakė žmonai:
– Iš paskutiniųjų leisk Petrą mokytis… Žiūrėk, kad vaikui iš po žiponėlio
visada balti marškiniai matytųsi.
1918 metų rudenį būsimas rašytojas pirmąsyk atsisėdo į mokyklos suolą
Veliuonos pradinėje. Mokėsi gerai, be didesnio vargo gaudavo gerus
pažymius, bet labiausiai iš visų išsiskyrė savo piešiniais. Dažniausiai
piešdavo ką nors linksma, juokinga. Taip pat Petriukas buvo bene
didžiausias klasės nepasėda ir išdaigininkas.
1922 metų rudenį trylikametis Cvirka paliko gimtąją pastogę ir
apsigyveno Vilkijoje, kur pradėjo mokytis progimnazijoje.
Menininko kalyje įdomiausia yra talento gimimas. Kodėl žmogus pradeda
kurti? Kas išjudina jo meninę vaizduotę, kas ją maitina? Jaunas Cvirka jau
turėjo ryškių prozininko talento bruožų. buvo apsigimęs pasakotojas.
Vilkijoje Cvirka žengė pirmuosius žingsnius į literatūrą. Klasėje jis
išsiskirdavo literatūriniais rašiniais. Ypač mėgo kurti laisvomis temomis.
Dažniausiai aprašydavo vaikystės įspūdžius, gimtojo kaimo žmones, jų
vargus.
Cvirka apsisprendė mokytis dailės. 1926 metų vasarą jis išlaikė
stojamuosius egzaminus į Kauno meno mokyklą. Šį pasirinkimą greičiausiai
nulėmė praktiniai sumetimai. Tačiau slaptoji Petro svajonė buvo literatūra.
O slapta svajonė veik visada yra stipresnė už viešąją, ji stiprėja, kursto
žmogų, kol jį įveikia. Jis pradėjo rašyti apsakymus. Cvirkos apsakymai –
ryškus meninis dokumentas apie rašytojom pragyventą laiką, visuomenę ir
žmogų. Cvirka apsakymuose vaizdavo nemaža svarbiausių buržuazinės tikrovės
bruožų, apnuogino skaudžių ir nepagydomų jos žaizdų. Dauguma Cvirkos
apsakymų pagrįsti aštriais konfliktais. Žmogus čia susiduria, grumiasi su