AR MOKSLAS DARO ŽMOGU LAIMINGESNI?
Šis klausimas atrodo prašo vienareikšmio atsakymo: taip arba ne. Taciau ,deja, nei taip, nei ne atsakyti negalime. Tik galbut galime pasvarstyti, kodel mokslas daro žmogu laimingesni, ar priešingai- nelaimingesni.
Kažkada žmones gyveno uolose, iš sumedžiotu žveriu kailiu pasiutose palapinese, mito tuo, ka sumedžiodavo, ka duodavo motina gamta. O dabar gyvename didžiuliuose daugiaaukšciuose arba prabangiuose nuosavuose namuose, nesukame galvos del tokiu nieku, kaip ka valgyti pusryciams, ka apsirengti, arba kaip nusigauti iki kito miesto. Taigi dabartinis ir gyvenimas prieš gyvenimas prieš daugeli metu skiriasi kaip diena nuo nakties. Ir kam turime buti už tai dekingi? Ogi tiems patiems žmonems. Kažkada jie pradejo naudoti ugni kaip šilumos šaltini, medi kaip statybine medžiaga ir pan. Tuometiniu akmens amžiaus žmoniu, atradusiu kažka naujo, palengvinancio ju buiti, gyvenima negalime vadinti mokslininkais, jie buvo tiesiog šiek tiek drasesni, protingesni, sumanesni už aplinkinius ir gyvene ne tik tam kad išgyventu patys, o kad išvestu savo genti tauta i šviesa, geresni gyvenima. Kartais juos vadindavo šamanais, žyniais. Begant metams jie buvo vadinami ivairiu ivairiausiai: pamišeliais, raganiais ir galiausiai mokslininkais. Taciau begant metams, priešingai nei ju vardai nesikeite ju tikslas-atrasti gyvybes ir jaunystes eliksyra, turto formule, laimes ir džiaugsmo šaltini. Deja, jiems iki šiol tai nepavyko. Taciau tai nepraejo ir be pedsaku. Bandydami atrasti, sukurti viena, jie padarydavo visai ka kita, bet kartais naudinga atradima. O ju buta ivairiu,pradedant geležies išlydimu, baigiant garlaivio sukurimu. Na, o kai mokslininkai nusivyle nesukure nieko panašaus i gyvybes ir jaunystes eliksyra, jie pradejo realiai žvelgti i gyvenima ir kurti tai, kas buvo tikrai naudinga žmonems. atom Na, o tokiu perversmu laikoma XVIIIa. pabaiga. Tuomet kaip perkunas iš giedro dangaus pasipyle išradimai: išrandama verpimo, audimo garo mašina, skiepai, narkoze, pastatomas pirmasis garlaivis, garvežys, nutiesiama geležinkelio linija, požeminis geležinkelis. Net sunku isivaizduoti, kokiu greiciu vyko pasikeitimai. Vienas po kito pramoneje buvo idiegiami nauji technikos išradimai, virš miestu bei nauju gyvenvieciu iškilo fabriku kaminai, per keliasdešimt metu ivyko transporto revoliucija. Europos šalis bei JAV išraiže geležinkeliai, buvo tiesiamos, gilinamos upiu vagos, jos sujungiamos kanalais, kuriais plaukioja jau ne leti buriniai, bet patogesni, greitesni garlaiviai. Minetini pasikeitimai pakeite žmoniu gyvenimo salygas ir buda. Vis daugiau kaimo žmoni trauke i miestus, ieškodami pragyvenimo šaltinio, ieškodami darbo. Miestai sparciai augo. Ju gyventojus aprupinti reikejo kaskart vis daugiau maisto produktu, pramones prekiu, pletesi rinkos santykiai. Darbininku darbo ir gyvenimo salygos buvo nepaprastai sunkios. Todel jie eme kovoti už savo teises. Kuo labiau vystesi ekonomika, tuo europieciai eme gyventi geriau. Buvo statomi geresni, patogesni namai, sparciai keitesi mada, neturtingesni žmones žvalgesi i geriau gyvenancius ir norejo bent is dalies perimti ju gyvenimo buda, pamegdžioti elgesi, apranga. Žodžiu, pažangos radosi vis daugiau.