Svarbiausias įvykis pasakoje – tai trečiojo brolio kvailio tarnystė kirminui. Viskas prasideda nuo to, kad tėvas išleidžia vaikus į pasaulį ieškoti gražiausios skarelės, už tai pažadėjęs jiems savo gyvenimą.
Kvailys, tarnavęs pas kirminą, tėvui atnešdavo gražiausius daiktus, bet tėvas nesutikdavo sūnui atiduoti savo turtų, todėl vaikus į pasaulį siuntė dar ir dar, tikėdamasis, kad vienam iš dviejų protimgųjų sūnų pasiseks atrasti gražiausią daiktą. Tai kartojosi tris kartus.
Kiekvienais metais trečiojo brolio tarnystė skyrėsi tuo, kad kirminą reikėjo vis dažniau ir dažniau maudyti, o krosnį vis dažniau kūrenti.
Pasakos siužetą sudaro pora paprastesnių siužetų – tai trečiojo brolio tarnystė pas kirminą paskutiniuosius metus, kai kirminas paprašo jį sudeginti, kuriam sudegus atsiranda graži mergina, didelis dvaras, daug turtų ir pats kvailelis pavirsta į gražų jaunikaitį. Šį siužetą pavadinčiau – „Kirmino paslaptis“ arba „Užkeikta gražuolė“. Antrasis, daug paprastesnis siužetas, yrapasakos pabaigoje, tai – pačio pasakotojo vaidmuo, kai jis, išsipuošęs stiklo batukais, vaško skrybele, popieriaus rūbais ir t.t atvyksta į pagrindinių herojų puotą (kuriuos, pasakojant kaip atskirą pasaką, galima pakeisti). Bet vos atvykus svečiui į puotą – batai sudužo, pirštines panos bebučiuodamos rankas nulaižė, drabužiai sulijo ir t.t. Siužetą pavadinčiau – „Svečio nelaimės“.
Mano manymu, pirmojo siužeto prasmė – jog reikia turėti kantrybės, įdėti į darbą šiek tiek pastangų, kad gautum tai, ko nori. Na, o antrojo siužeto prasmė – kas per daug – tas nesveika, t.y., kad svečiui nereikėjo per daug puoštis vykstant į puotą.
Pasakos veikėjai – tai tėvas, trys broliai ir kirminas, vėliau pavirtęs gražuole. Pagrindiniai pasakos veikėjai – tai kirminas ir trečiasis brolis kvailys, todėl, kad laimę suranda būtent kvailelis, kuriam tėvas pagailėjo gyvenimo ir suranda laimę su gražuole, pas kurią tarnavo trejus metus, kai ji buvo prakeikta.
Pirmoji teksto vieta, kuri leidžia jaunėli vadinti herojumi yra ta, kur jis sutinka tarnauti kirminui ištisus metus, neatsižvelgdamas į tai, koks kirminas buvo bjaurus. Antroji vieta – kur kvailelis pagaili kirmino ir jausdamas didelį skausmą įmeta jį į krosnį. Na ir trečioji – kai jaunėlis atsisako tėvo siūlomų turtų.