Rablė
Paruošė: Aistė Stragytė
Jono Jablonskio gimnazijos
1c klasės mokinė
Sakiniai, praturtinantys knygą
· Mano amžinybė – tai gėrimas, o gėrimas – tai amžinybė.
· Aš teorijų neišmanau; aš tik su praktika šiaip taip varausi.
· Jei man sektųsi taip gerai lipti kaip pilti, jau seniai būčiau aukštybėse.
· Seniau gerdavau iki dugno, dabar geriu ligi paskutinio lašo.
· Visame kūne nėra tokio urvo, kame troškulys galėtų nuo vyno pasislėpti.
· Jei pametei troškulį, nebeieškok jo savo viduriuose – jį plovė ir išplovė ilgas gėrimas.
· Viešpats dievas iš malonės sutvėrė žemę, o žmogus girtas silpnai kojom į ją remia
· Apetitas ateina bevalgant, bet troškulys dingsta tik geriant.
· Bėk paskui šunį – šuo neįkąs; gerk pirma troškulio – troškulys neužeis.
· Meilė neieško savo naudos.
· Neužmiršk su kuo turi reikalą; pilk dviem; bus nebevartojama.
· Susigerkim, bičiuli.
· Kaip žemė be vandens.
· Neturėjimas suponuoja įsigijimą.
· Kas nuo pilnų taurių nepasidarys iškalbingas?
· Iš taurės i burną.
· Gamta nekenčia tuštumos.
· Skubėk nuosaikiai.
· Kuris prilygintas gyvuliams, neturintiems proto, ir pasidarė panašus į juos.
· Aš taip argumentuoju: kiekvienas varpas varpiškas, varpinėje variuojantis, varpuodamas varpingai, priverčia varpuoti varpiškuosius.
· Bergždžia jums keltis prieš aušrą.
· Prieš priešininkų kaltas… už taiką.
· Palaimintas tebūnie viešpats, kuris mūsų neatidavė jų dantims sutriauškinti. Mūsų siela išsprūdo it žvirblis iš medžiotojų žabangų.; žabangos yra suardytos… ir mes išvaduoti.
· Dideli mokslinčiai nebūna išminčiai .
· Trumpa malda eina į dangų, ilgas gėrimas ištuština taures.
· Vienuolis vienuolyne nevertas nė poros kiaušinių, o už jo sienų – vertas gerų trisdešimties.
· Tinkamu laiku ir tinkamoj vietoj…
· Įtaisyti kam nors vienuolį reiktų.
· Aš taip tvirtinu, bet į laužą už tai eiti nenorėčiau.
· Sėdint ir ilsintis siela išminties įgauna.
· Kokie bus rūbai, tokiais ir širdis patrauks.
· Duodančiojo jausmus vertina tas, kuris griausmus valdo.
· Geriau šiandien kiaušiniai negu rytoj viščiukai.
· Kai darbas niekinamas užpuola didis skurdas.
Knygos aprašymas
Ypatingas vaikas gimė Prancūzijoje. O buvo jis Gargamelos ir Granguzjė sūnus. Gal būtų jis ir paprastas kūdikis jei nebūtų gimęs tokiu keistu būdu ir nebūtų ištaręs tokiu įdomių žodžių tik gimęs. Taigi viskas buvo taip… Vienuolika mėnesiu kūdikėlis praleido mamos Gargamelos įsčiose, gal būtų ten likęs ir dar ilgesniam laikui jei ne žarnokų šventė. Mat Gargamela persivalgė žarnokų ir vaikas jau netilpo jos pilve, bet jis ir negimė kaip paprastas vaikas, nes kažkokia nevalyva ir girta senė davė Gargamelai kažkokių keistų vaistų nuo kurių jai pasidarė dar blogiau. Tad vaikas nieko nelaukęs jai iššoko iš ausies ir jo pirmi žodžiai buvo : noriu gerti. Kas nenorėtų tiek žarnokų prisivalgęs… Bet jis norėjo ne vandens, o vyno… Argi paprasti vaikai, būdami tokie maži nori vyno? Bet juk kaip jau sakiau, jis buvo ypatingas vaikis. Vardą gavo taip pat keistu būdu, tačiau tikrai nekeistesniu negu gimė. Nuo pat gimimo Gargantiua(toks buvo ypatingo vaikio vardas) buvo gudrus pašnekovas ir protingas vaikis. Greitai įsisavindavo naujus dalykus ir jo pirmasis mokytojas Tabalas išmokė jį skaityti ir pasakoti elementorių taip, kad jis žodį žodin galėjo atpasakoti elementorių nuo pradžios iki galo ir nuo galo iki pradžios.
Savo mokytojams Gargantiua pasakodavo viską ką pamatydavo, išgirsdavo, sužinodavo ar perskaitydavo. O, kad turėtų ką pasakoti mokytojams labai bendraudavo su keliautojais ir karžygiais.Būdavo dienų, kai jis neturėdavo ką pasakoti mokytojams, nes lydavo, bet tada jis stengdavosi vis ką nors nugirsti ar sužinoti namuose.
Kartą tarp kepėjų ir Gargantiua pavaldinių(t.y. piemenų) kilo karas dėl keturių ar penkių tuzinų raguolių. Paskui miestelio gyventojai, kuriame gyveno ir kepėjai užpuolė Gargantiua pavaldinius. Kad nekiltų labai didelis konfliktas Gargantiua liepė visiems nusiraminti ir, kad visi susitaikytų liepė atiduoti pavogtus raguolius kepėjams. Po kurio laiko, kai visi miestelio gyventojai nusiramino ir viskas susitvarkė vėl visi ramiai gyveno ir vieną dieną Gargantiua, bevalgydamas salotas netyčia suvalgė ir šešis piligrimus kurie buvo jo salotose, vėliau, kai vienas iš piligrimų įlindo į jo danties skylę, Gargantiua suskaudo dantį ir jis pradėjo krapštyti dantis ištraukė visus piligrimus.
Neturėdami ką veikti Gargantiua, vienuolis ir Granguzjė išvyko laimės ieškoti. Nebūtų kelionė jei ji nebūtų su nuotykiais. Taigi kitą keliones dieną vienuolis užsikabino už medžio ir niekaip ir niekaip negalėjo iš jo išlipti, o draugai jam taip pat niekaip negalėjo padėti, bet galiausiai jis išsigelbėjo. Ilgai nereikėjo laukti ir
Granguzjė ir Gargantiua jau buvo susekti Pikrocholio žvalgų, o kaip tik tuo metu vienuolis užmušė kapitona kulnanešį. Tada pakliuvo į nelaisvę, tačiau jo gudrumas neapvylė eilinį kartą ir jis išsilaisvino. O Gargantiua puolė Pikrocholį ir sumušė jo armiją. Mūšiui pasibaigus Gargantiua kariuomenė buvo dosniai apdovanota, o vienuoliui Gargantiua pastatė neeilinį vienuolyną, kuriame buvo visiška laisvė ir vienintelis nuostatas: “ daryk ką nori”.