Vincas Kudirka gimė 1858. Jis neseniai baigęs universitetą pradėjo ieškoti naujos gydytojo vietos. Kudirka laukė, kada Pilviškiuos bus laisva gydytojui vieta. Belaukiant atėjo žinia, jog vienas Šakių gydytojas (lenkas Reikelis) keliasi į Vilnių. Kudirka tada nusprendė nedelsdamas skubėti tenai, kad įtaisytų senoje gydytojo vietoje.
Parvažiavusį iš Varšuvos Vincą su visais daiktais (tarp kurių buvo ir žmogaus griaučiai) tėvas iš Pilviškių stoties parsivežė namo, ir jis čia kurį laiką gyveno. Kai prireikė pinigų gydytojo įrankiams pirkti, iš tėvo gavo du šimtus rublių. Buvo maža, norėjo, kad tėvas duotų dar du šimtus, bet šis jau nebedavė, nes neturėjo ir negavo paskolinti. Po to esą Vincas vėl supykęs ant tėvo ir pinigų skolinęsis iš sesers Akelienės.
Deja, ne viskas taip lengvai klojasi, kaip buvo tikėtasi. Šakių žydai į išsikrausčiusio gydytojo vietą parsikvietė savo tautietį gydytoją Šuckverį,kuris apsigyveno ano bute.
Atvažiavo Kudirka į Šakius 1890 m. vasario gale. Ieškojo išsinuomoti buto – negalėjo gauti. Žydų kahalas nutarė daktarui katalikui nenuomoti buto ir tuo būdu pašalinti savo tautybės gydytojui konkurentą. Tais laikais Šakių miesto savininkai buvo daugiausia žydai. Galbūt būtų reikėję Kudirkai kapituliuoti – pasitraukti iš Šakių, bet į pagalba atėjo klebonas Kalėda, kuris jam leido laikinai gyventi klebonijos aukštelyje. Liginius teko priiminėti teko klebono klėtelėje. Vargingos buvo jaunojo gydytojo dienos. Toje klebonijos palėpėja jis išgyveno ligi rudens. Paskui Kudirka gavo butą Glikmano namuose, greta vaistinės. Tenai butą nuomavo akušerė Elmeriėnė. Ji buvo užėmusi visą aukštą, tad Kudirkai perleido vieną kambarį, aukštelį, nuo vaistinės pusės su atskiru įėjimu iš gatvės. Kudirka ligonius priiminėjo to paties namo apačioje, Simano Strimavičiaus bute. Strimavičius tam reikalui buvo užleidęs savo salonėlį ir bendrą prieškambarį. 1892 m. mirus teismo anstoliui Starzickiui, Kudirkai pavyko išsinuomoti butą Karaliaus name, greta klebonijos. Čia butas susidėjo iš keturių kambarėlių ir virtuvės.
Nelengva buvo Kudirkai atlaikyti gydytojo Šuckverio konkurenciją, nes tasai buvo vyresnis, apie 40 metų, ir turėjo ilgesnę medicinos praktiką. Be to, jį visaipos palaikė tautiečiai, jo agentai, kurie atvažiavusius pas daktarą kaimiečius gaudė kelyje ir vedė pas savąjį. Apie tai pats Kudirka pasakojo K. Griniui. Būdavę šitaip. Atvažiuoja kaimietis su sergančia žmona. Sustoja rinkoje. Prieina Šuckverio agentai ir klausia kaimietį, pas katrą daktarą nori vežti ligonę: ar pas tą jaunąjį (t. y. Kudirką), ar pas gerąjį (t. y. žydą) ? Sakoma, kartais patsai Šutckveris perimdavęs ligonius, ieškančius gydytojo, ir traukdavęs pas save.