Džordžas Geršvinas gimė 1898 rugsėjo 26 d. ir išaugo 1st–Saido gatvėse.
Būdamas 6 metų intensyviai pradėjo domėtis pačia geriausia muzika kaip
antai: Rubenšteino “Melodija”, Dvoržako “Jumoreska”. Būdamas 8 metų
susidraugavo su vyresniu, žinomu smuikiniku Maksu Rozencveigu. “Maksas man
atskleidė muzikos pasaulį”–prisiminė Geršvinas. Rozencveigo namuose išmoko
pats groti fortepijonu. Iš klausos mėgino groti populiarias melodijas,
aranžavo, mėgino kurti: niekas iš artimųjų namuose, neįtarė apie Džordžo
užsiėmimą. Bet kartą, namuose atsirado naujas pianinas, pirktas broliui
Airui, kuris jau du metus mokėsi muzikos pas mokytoją. Išaiškėjo, kad
Džordžas geriau grojo fortepijonu, negu jo brolis, ir tėvai nusprendė, kad
muzikos toliau mokysis Džordžas. Geršvinas pradėjo mokytis pas pianistą ir
kompozitorių Čarlzą Hambicerą. Mokytojas daug tikėjosi iš savo mokinio
Geršvino. Jis įžvelgė didžiulį berniuko talentą. Čarlzas Hambiceras ne tik
mokė skambinti fortepijonu, bet ir supažindino su Bacho, Bethoveno, Šopeno,
Listo, Debuisy, Ravelio muzika. Rekomenduotas savo mokytojo Hambicerio, jis
pradėjo mokytis harmonijos ir orkestruotės pagrindų pas violončelistą ir
kompozitorių Kilenovą. Geršvinas dažnai lankydavo Niujorko filharmonijos
orkestro, Bethoveno orkestro,Rusų simfoninio orkestro koncertus,džiazo
muzikos vakarus įvairiuose klubuose.
“Aš klausydavau muzikos ne tik ausimis, bet ir nervais, protu ir
širdimi, klausydavausi su tokiu malonumu – aš joje gyvenau. Grįžęs namo aš
sėsdavausi prie fortepijono ir ją atkartodavau.” Džordžas turėjo unikalią
klausą ir nuostabią muzikinę atmintį.15-metis Geršvinas praėjęs atranką
pianisto-populiarizatoriaus pareigoms užimti, pradeda dirbti.
Grojo pianinu muzikos prekių parduotuvėje. Jis studijavo Bachą
ir kėlė sau aukštus muzikinius reikalavimus. “Aš studijuoju Bachą todėl,
kad galėčiau kurti populiarią muziką” – sakė draugams Geršvinas. Džordžas
žavėjo ritmu – jo kairės rankos lengvumu atliekant įvairias ritmines
figūras, nepriklausomai nuo melodijos. Improvizuoti pradėjo dar būdamas 8
metų. Pirmieji kūriniai 1913 m. buvo dvi dainos ir tango, kurias atliko
koncerte – literatūros vakare. 1916 m. Sofi Taker – populiari reviu
dainininkė susidomėjo jo daina “Kada jūs panorėsite” ir atliko su dideliu
pasisekimu. Didžiausio pasisekimo sulaukė jo daina “Svani”. Ši daina
sužavėjo visą Ameriką. Per metus parduota daugiau kaip 2 milijonai
plokštelių ir daugiau kaip milijonas egzempliorių natų. “Svani” tapo
populiariausia daugelyje Europos miestų.Ši daina iki šių dienų vilioja ir
žavi džiazo improvizatorius ir dainininkus.
Žavėdamasis prancūzų muzika, Geršvinas atvyko tobulintis pas
Ravelį. Tačiau Ravelis, įžvelgęs jaunuolio meninę individualybę ir
savitumą, atsisakė jį mokyti, tardamas: “Kam jums būti antruoju Raveliu,
jeigu jūs esate Gešvinas! Eikite savo keliu.” Taigi, kompozitoriui teko