Konfliktai įmonėje
Vilnius
2004
Turinys
ĮVADAS 3
1.Konfliktų sąveikos reikšmės 4
2.Konfliktų priežastys 4
3.Konfliktų tipai 5
4.Pagrindiniai konfliktų sprendimo būdai 6
IŠVADOS 7
Literatūros sąrašas 8
ĮVADAS
Ginčai, nesutarimai, apkalbos, kaltinimai, – kokie dažni kiekvieno mūsų kasdienybėje, kokie svarbūs kolektyvui – mikroorganizacijai. Konflikitai suvokiami kaip dėsningas, neišvengiamas visuomenės vystymosi proceso reiškinys. Šį reiškinį įtakoja tai, kad kolektyvas yra priklausomas nuo joje dirbančių žmonių savybių, tarpusavio sąveikos, kiekvienas kolektyve gina, skatina savo mintis, savo poziciją. Šiuolaikinio konflikto pagrindus padėjo vokiečių, austrų, amerikiečių sociologai: L. Coser, R. Dahrendorf. Konfliktai kolektyve taip pat dažna tema periodiniuose leidiniuose.
1.Konfliktų sąveikos reikšmės
Plačiąja prasme konfliktas – tai prieštaravimų paūmėjimo kraštutinis atvejis, kai priešingos pozicijos, interesai, požiūriai negali būti įgyvendinami vienu metu. Konfliktas suvokiamas kaip jėga, kelianti rūpesčių, suardanti buvusią tarpusavio santykių pusiausvyrą. Konfliktiškas elgesys gali būti įvairus, pradedant intelektualiniais ginčais, baigiant fizinės jėgos naudojimu, kuris sąlygoja turtinę ar asmeninę žalą. Priešiška elgsena gali būti paslėpta, gali būti akivaizdi – tiesioginė. Ši elgsena – abipusė, nes kovoja du ar daugiau žmonių, vieno konflikto dalyvio elgsena sulaukia kito dalyvio atsakomosios elgsenos.
Šiame darbe svarbu buvo išsiaiškinti kokios konfliktinės situacijos, kokie konflikto objektai sutinkami dažniausiai programuotojų kolektyve.
Programuotojai nurodo, kad konfliktai jų tarpe pasitaiko:
1. dėl išteklių paskirstymo kylančius konfliktus nurodo 1 darbuotojas;
2. dėl darbų sąryšio kylančius konfliktus nurodo 3 darbuotojai;
3. dėl skirtingų vertybių kylančius konfliktus pastebi 5 darbuotojai.
2.Konfliktų priežastys
• IŠTEKLIŲ PASKIRSTYMAS – organizacijos ištekliai – pinigai, įrenginiai, darbo priemonės, darbo jėga, darbo krūvis, laikas, medžiagos yra riboti, todėl vadovaujantys asmenys atsakingi už jų paskirstymą, kad kolektyvas / organizacija galėtų kuo efektyviau siekti užsibrėžtų tikslų. Yra tikimybė, kad atsiras nuskriaustųjų.
• DARBŲ SĄRYŠIS – konflikto grėsmė kai vieno asmens ar grupės darbo rezultatai priklauso nuo kito asmens ir grupės. Nesutaria kelios grupės tarpusavyje, ir jei atlieka prastai darbą viena grupė, kita grupė perima tai ir neužtikrina kokybiško darbo toliau.
• SKIRTINGOS VERTYBĖS – kiekvienas kolektyvo narys situaciją vertina kitaip, kito žmogaus kaip asmenybės vertinimas taip pat skiriasi. Pagarba, požiūris į kolegą, pavaldinį gali įtakoti psichoemocinį mikroklimatą bei darbo kokybę.
3.Konfliktų tipai
Atlikus tiriamąjį darbą, aprašytas konfliktines situacijas galima išskaidyti į konflikto tipus:
Asmeninius;
Tarpasmeninius;
Asmenybės ir grupės;
Tarpgrupinius konfliktus.
Asmeniniai, vidiniai asmenybės konfliktai, kylantys kai susiduriama su įvairiais nepalankiais išorės poveikiais, kai neatitinka žmogaus ir organizacijos tikslai, kai žmogus patiria stresą, nepasitenkinimą darbu.
Tyrime asmeninai konfliktai neišskirti. Tačiau nepaprastai didelis vaidmuo tarpasmeniniams konfliktams. Respondentų situacijose kilo šie konfliktų tipai :
Tarpasmeniniai – 5 respondentų nuomone;
Asmenybės ir grupės – 3;
Tarpgrupiniuose programuotojų kolektyvuose 1 respondento nuomone.
Išaiškinus konfliktų priežastis, kilusias programuotojų kolektyve, atkreiptina dėmesį į tai, kad:
a) tarpasmeniniams konfliktams kilti svarbus darbų sąryšys, kurį nurodo, pavyzdžiui, respondentas aiškinęs, kaip iškilo konfliktai, tiesiog kolegai netvarkingai palikus papkes ant bendro stalo, o jam reikėjo dirbti ir buvo sutrikdytas darbo tęstinumas.