Interpretacija
Adomas Mickevičius
Gražina
A. Mickevičiaus poema „Gražina“ yra ir herojinis, ir istorinis kūrinys. Jame minimi istoriniai faktai, tai mūšiai su kryžiuočiais, karališkieji amžiai, didvyrių, karžygių laikai. Heroizmo šioje poemoje apstu. Visi žmonės pilni ryžto, ir pasitikėjimo savimi, jie visi gina savo tėvynę.
Teksto stilius yra epinis. Kūrinyje yra daug pasakojama, vizduojama. Skaitant šį kūrinį įžvelgiame daug heroizmo, pasiaukojimo. Pagrindiniai kūrinio personažai- du. Tai- kunigaikštis Liutauras ir jo narsioji žmona Gražina. Poemoje Gražina pasirodo patriotiškesnė negu kunigaikštis Liutauras. Moteris labai graži, aukšta, pasitikinti savimi, savo jėgomis, sumanumu. Jos siela labai gera, o kūne- tarsi auksinė širdis. Tik Gražina neišklausiusi niekeno patarimo stojo ginti tėvynės, tik ji tuomet galėjo Ją išgelbėti. Tačiau Liutauras nebuvo prastesnis už moterį ir kovos įkarštyje paslaptingai pasirodęs padėjo ginti tėvynę, neatskleisdamas savo tikrojo veido.
Poemoje laikas dvejopas- istorinis laikas, kuriame veikia istorinės asmenybės su savo problemomis, siekiais ir tikslais. Poemoje yra ir astronominių bei veiksmo vyksmo laikas. Iš meninių vaizdų suprantame, jog tai yra vasaros laikas, o veiksmo vyksmas vyksta nakties metu. Todėl čia tiek daug pavojų, paslaptingumo, nežinios, baugių nuojautų. Erdvė nėra plati, veiksmas vyksta vienoje kraujyje merdinęioje žemėje, kurioje dabar verda kovos- Lietuvoje.