Harmonija ir sveikata
5 (100%) 1 vote

Harmonija ir sveikata

TURINYS :

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………… 1-2

I.HARMONIJA IR SVEIKATA ………………………………………………………….. 3

1.1..Stipri siela- sveikas kūnas ………………………………………………………………. 3-5

II. LIGA IR SVEIKATA ……………………………………………………………………. 6

2.1.Liga filosofiniu požiūriu ………………………………………………………………….. 6

2.2.Ligos atsiradimo priežastys………………………………………………..

6-7

III..LIGOS IŠVENGIMO GALIMYBĖS ……………………………………………. 8

3.1.Natūralioji sveikatos filosofija………………………………………………………… 8-11

3.2.Markūno požiūris į ligos išvengimo galimybes ………………………………… 11-13

3.3.Eutonazijos problema bei jos filosofi nis pagrindimas…………………………. 14-16

IV. S. KANIŠAUSKAS- PATS ŽMOGUS FORMUOJA SAVO GYVENIMO ĮVYKIUS……………………………………………………………………… 17-18

4.1. Kanišausko požiūris kaip apsisaugoti nuo energijos netekimo

(kaip pažinti vampyrą) 19-21

IŠVADOS ………………………………………………………………………………………….

22

LITERATŪRA ………………………………………………………………

23

PRIEDAI ………………………………………………………………………………………….

24-25

ĮVADAS :

Kodėl vienam žmogui sekasi antram nesiseka ? Kodėl vieni gyvena be didesnių materialinių rūpesčių o antri galo su galu nesuduria? Kodėl anaiptol ne aukštos moralės individui Dievas nepašykštėjo sveikatos o skrupulingai sąžiningas ir geros širdies žmogus neatsikrato persiojančių nelaimių ir ligų ?

Žmogus tiesiog gyvena pasaulyje, jam svarbu vartotojiškas požiūris, svarbus kūnas, kad jis būtų ne tik sveikas, bet ir raumeningas (ką perša mums ir spauda ir TV), lieknas, madingai aprėdytas, gardžiai kvepėtų. Nieko čia smerktino nėra. Žmogus į šį pasaulį ateina tam, kad viską išbandytų.Todėl kiekvienas gali užsiimti verslu ir politika, meile ir seksu, didinti savo turtus ir reikštis politikoje.Galima ir reikia viską daryti su azartu ir malonumu. Tik svarbu , kaip teigia Svijašas knygoje “Kaip išvalyti karmos ąsotį”, neperžengti ribos, kurią peržengęs žmogus užmiršta, kad visa tai- tik žaidimas, ir ima jausti pyktį bei neapykantą. Kad pradeda kritikuoti ir jausti didelį nepasitenkinimą Dievo sukurtu pasauliu. Įsivaizduoja esąs didesnis už kūrėją. Už tai jau baudžiamas. Jam taikomas karminis auklėjimas. Įisvaizduokime savo nepasitenkinimą pasauliu t.y. Dievu, kuris tą pasaulį sukūrė, kaip skystį. Jei yra skystis , tai turi būti ir indas. Indas į kurį teka mūsų nepasitenkinimas Dievu t.y. esamu pasauliu pildosi. Ir kai pasiekia kritinę ribą , tada jau ima veikti karmos “auklėjimo” mechanizmas, ir iš žmogaus vienu ar kitu būdu atimama tai, kam jis teikia idealizaciją. “Idealizacija – tai kam nors teikti per didelę reikšmę, ko nors nekęsti, pavydėti, smerkti, pykti arba jausti kitas kraštutines emocijas (ir netgi meilę) bendraujant su kitais žmonėmis arba gyvenimo įvykiais.Kas gi kontroliuoja ir veda mūsų nuodėmių apskaitą ? Vieni mano, kad Dievas, kiti, kad specialiosios “karmos jėgos”, treti- kad egregorai. Tačiau niekas tiksliai nežino, nes viskas vyksta Neapčiuopiamajame pasaulyje.Greičiausiai Neapčiuopiamojo pasaulio atstovai turi pakankamai savų reikalų ir neturi laiko nuolatos sekti mūsų poelgių, o juo labiau minčių, emocijų.Todėl gudrioji gamta pačioje žmogaus sieloje numatė vieną mechanizmą, kuris nuolatos seka jo mintis, emocijas ir elgesį, atsižvelgdamas į juos, reguliuoja skysčio tekėjimą į karmos ąsotį. (Svijašas “Kaip išvalyti karmos ąsotį”) Įvardinkime mus sekantį mechanizmą kaip “prižiūrėtoją”.

Kaip teigia Svijašas savo knygoje …Kai karmos ąsotis prisipildo iki pusės “prižiūrėtojas” žmogui dar nereiškia didelių pretenzijų. Žmogus gyvena normaliai ir turi nedidelių nemalonumų- gyvenimo priminimų. Bet kai tik jis ką nors ima idealizuoti, atsidaro tam tikras vožtuvas ir indas ima pildytis.kai skysčio lygis pasiekia 60 proc. “prižiūrėtojas” ima žmogui siųsti signalus “gerbiamasis, užmirštate, kad šiame pasaulyje esate tik lankytojas. Jums čia niekas nepriklauso, todėl arba tenkinkitės tuo, ką turite, arba kulniuokite iš čia”.. Jeigu žmogus viso to nesuvokia kaip asmeninio signalo ir mano, kad tai tik atsitiktinumas, ir nepakeičia savo elgesio, jam siunčiami griežtesni įspėjimai.Mūsų pasaulyje nėra atsitiktinumų, šiuo požiūriu jis yra labai determinuotas…. Viską, kas mums atsitinka , organizuoja prižiūrėtojas, ir tai yra įspėjimas, kad neteisingai elgiamės pasaulio atžvilgiu. Pirmiausia griūva tai, kam jis teikia didžiausią reikšmę. Kai karmos ąsotis prisipildo beveik iki viršaus žmogus suserga nepagydoma liga. Šiame etape “prižiūrėtojas” praranda kantrybę. Jei žmogus spėja suvokti, kad neteisingai elgiasi, todėl smarkiai pakeičia savo
mintis ir elgesį, tai atitinkamas vožtuvas užsidaro ir karmos ąsočio skysčio lygis sumažėja.Tada pasitraukia ir liga – žinoma nemaža atvejų, kai savaime pranyko vėžys ar AIDS. Kad ąsotis nepersipildytų ir siela nenusileistų ant daug žemesnės pakopos nei ankstesnė, “prižiūrėtojas” anksčiau laiko atšaukia iš “komandiruotės” į Žemę. Todėl žmonės turintys didelių sugebėjimų, kartais iš gyvenimo pasitraukia anksčiau nei žmonės, kurie jų neturi. Kuo didesni sugebėjimai, tuo griežtesnė kontrolė.

Tačiau karmos ąsotis ne tik pildosi,- tokiu būdu mes gyventumėme tik iki penkiolikos metų. Juk būtent šio amžiaus tarpsniu visu gražumu pasireiškia pyktis, smerkimas, pavydas ir kitos neigiamos emocijos. Todėl , kad žmogus gyventų ilgiau gudrioji gamta karmos ąsočio apačioje įtaisę vamzdžius, kuriais karmos skystis išteka t.y. žmogus išperka savo gyvensenos ir minčių sąlygotas nuodėmes. (Karmos ąsočio schema pridedama). Kad karmos ąsotis nesipildytų reikialinga harmonija tarp kūno ir sielos.

Šio darbo tikslas –išsiaiškinti žmogaus harmoniją, disharmonijos priežastis bei jos sprendimo galimybes .

Uždaviniai :

1.Išsiaiškinti kas yra liga filosofiniu požiūriu.

2.Apibrėžti žmogaus harmoniją.

3.Išsiaiškinti ligos išvengimo galimybes.

I. HARMONIJA IR SVEIKATA.

1.1. Stipri siela- sveikas kūnas

Omaras Mikaelis Aivanovas teigia, kad :

“Žmogus – aukščiausias evoliucijos kūrinys. Nuo tos dienos , kai žmonės panoro nutraukti ryšį su dieviškąja harmonija , visos nelaimės įsišėlo prieš juos . Kuo stipriau pasaulyje įsivyrauja anarchijos dvasia , tuo dažniau sergama vėžiu , kiekviena organinė negalia yra kilusi iš paties individo bejėgiškumo ar ydos , ir būtent žmonės sukelia daugumą ligų . Augant nervingumui ima vystytis liga…” Didėjant vidinei betvarkei susergama. Liga rodo anarchiją. Nesąmoningi visi ginčų mėgėjai konfliktuojantys – tampa ligos sėjėjais . Ir atvirkščiai , kai visi dvasiniai judėjimai , siekiantys , kad viešpatautų taika , ramybė , brolybė , kad žmogus išmoktų suprasti vienas kitą , mylėti aplinkinius . Norint pasiekti vidinę darną , pirmiau reikia ją įsimylėti pačiam . Turi būti sąžiningas pats su savimi .

.” Gamtos ir būties reiškiniai atveria ir parodo begalinę tvarką ir harmoniją , kad paliudytų , kaip visa tvarkinga , darnu ir estetiška . Gyvūnai , augalai buvoja darniai su gamta , išskyrus žmones. Galvokim apie tvarką , įdiegtą Dievo nuo pasaulio sutvėrimo pradžios” .{ Omaras Mikaelis Aivanovas, 1999}.

Jei žmogus nori palikti šioje žemėje pėdsaką, tai svarbu būti geram , šviesiam , sugebančiam dalyvauti visuotinės brolybės formavime , kurių sprendimai nulems kosminę pusiausvyrą. Tikrai dvasingas žmogus tarnauja dieviškai idėjai , ir būtent idealizmas jį palaiko ir jam atlygina . “Įsileiskime dieviškąją mintį į savo protą, dirbkime vardan jos , tai sutaurins egzistenciją ir net prailgins gyvenimą “ … (Omaras Mikaelis Aivanovas, 1999)

Nuo tos akimirkos, kai neapykanta, pyktis , piktdžiuga , pavydas , agresija ima skverbtis į žmogų , kartu įsitvirtina ir liga . Liga yra vidaus sumaištis . Tai dangiškasis “prižiūrėtojas ” ima siųsti signalus- žmogau tavo karmos ąsotis greit persipildys . Tuo tarpu viešpataujant darnai , sumaištis negali įsiskverbti , sielos santarvė jai sukliudo.

Kiek dalykų yra daroma vidujai nesusiderinus , todėl patiriamos nesėkmės . Sugriauti harmoniją nesunku – tari užgaulų žodį , meti piktą žvilgsnį , sudaužai kokį daiktą , ir pasiekta . Norint atstatyti darną reikia ištiso mokslo ir milžiniškų pastangų. Niekuomet nereikia nieko pradėti vidujai nesusiderinus. Darna – pats geriausias ginklas ligom ir nesėkmėm nugalėti . Svarbu sutarti su keliais asmenimis sutuoktiniu vaikais , tėvais , kaimynais ir su visa apimančia esatimi . Vidujai susiharmonizavus nebūtina apie tai kalbėti – savaime užplūs naujos jėgos , tiesiog atgimstama iš naujo . Man duotas uždavinys ne pačiam tapti laimingam , o paversti šios laimės dalininkais visus žmones.

Gamtos ir būties reiškiniai irgi atsiveria ,kad parodytų kaip viskas tvarkinga ,darnu , estetiška , o žmonės sielose kultivuoja sumaištį ir kakafoniją…Niekuomet jie nenori paklusti visatos dėsniams . Galime tik pasiguosti tokia mintimi : jei visiškai atsiduotume Dangiškojo Tėvo priesakams, turėsime atsisakyti pasaulietinio gyvenimo ir tapti kulto tarnais- vienuoliais ir vienuolėmis. Bet juk visas pasaulis negali tapti vienuolynu… Žmonės turi gyventi, nepatirti ligų, skausmo, turi mylėti ir tęsti giminę, statyti namus.

Bet tuo pačiu ir turi siekti harmonijos . O iki tokios būsenos kartais būna ilgas ir skausmingas kelias…

A.Čechovas – didysis žmogaus sielos žinovas yra pasakęs vieną sparnuotą frazę “Sveikame kūne- sveika siela”.A.Čechovas buivo ne tik dramaturgas rašytojas moralistas bet ir gydytojas o visi medikai akivaizdžiai regi jog tol kol žmogus sveikas jis džiaugiasi gyvenimu o kai suserga jį apninka liūdesys, depresijos, suserga ir jo siela.

Todėl siekiant panaikinti kūno negalias pirma reikia tvarkyti ne fizinius o dvasinius negalavimus.Jei mano siela sveika tai yra jei aš suvoksiu jausiu harmoniją grožio teisingumo
tuomet natūraliai rūpinsiuos kad ir mano kūnas nebūtų nuskriaustas būtų teisingai prižiūrimas gražus harmoningas.Be abejo būtų galima paprieštarauti ir sakyti jog yra daug žmonių kurie ir rūpinasi savo kūnu ir šiaip geri žmonės kurie vis serga ir serga. Kodėl ? Į šį klausimą galima atsakyti paprastai : kūno negalavimus lengviau atpažinti negu sielos. “ Kūno negalavimų paslėpti neįmanoma o sielos negalavimai yra slepiami. Mums gan nesunku pripažinti kad dūstame kad skauda nugarą tačiau labai sunku pripažinti jog meluojame neturi sąžinės jog jei galėtume pasmaugtumėme artimą” (S.Kanišauskas Likimo anatomija). Ir vėl būtų galima prieštarauti jog tai patologiniai atvejai o reikia kalbėti apie normalius žmones.Tai štai Z.Froidas buvo pirmasis žmogus kuris išdrįso pasakyti jog “normalus žmogus” tai tik mitas tik graži idėja o iš tiesų visi žmonės savyje slepia “pragarus“ “gyvuliškus kompleksus”. Visa psichoanalizė visa analitinė psichologija pirmiausia remiantis sąmonės užblokuotų ir giliai glūdinčių pasąmonėje kompleksų atskelidimu. Nereikia manyti kad jei savyje ydų ir problemų neįžiūrime tai jų nėra. Jos yra tik mes arba su jomis taikstomės arba jų neorime pripažinti perkeldami į aplinkinius žmones.Kaip savo knygoje teisingai pastebėjo S.Kanišauskas –“ Ydų perkėlimas – tai kitų žmonių kaltinimas tuo ką labiausiai slepiame nuo savęs. Pavyzdžiui gobšus nesąžiningas žmogus aplink save matys tik gobšius ir nesąžiningus nenorės tikėti jog yra ir nesavanaudžių žmonių. Save patį jis laikys esant sąžiningą ir nesavanaudį.”

Žmogui visada psichologškai sunku save įvertinti. Objektyviai įvertinti savo trūkumus ar neigiamus bruožus. Tik visada norime atrodyti geresni padoresni nei kiti ir tariame jog iš tiesų taip ir yra. Mes užsidedame kaukes kurios prilimpa prie tikrojo veido. Būtent todėl labai sunku pastebėti ir atpažinti savo sielos negalias. O jei ir pastebime jas bemat stengiamės nepripažinti ir išstumti iš pasąmonės. “Tai kad kūnas ir jo ligos susijusios su psichika žinoma nuo neatmetamų laikų. Tai dar kartą patvirtino ir daktaras E.Lindvolas. Jo gydymo metodą galima būtų pavadinti kūno gydymu gydant sielą. Kai kuo šis metodas primena krikščionybės etikos taikymą gyvenime psichoterapiją paremta krikščioniška malda. Lindvolas savo pacientams liepdavo kartoti balsu kai kuriuos teiginius : “Aš tikiu Dievą” “atleidžiu” “myliu” “Aš gerbiu ir myliu save”. Pakartojus šias frazes reikėjo prisiminti gyvenimą pasakyti viską kas buvo skaudu negera žodžiu atlikti savotišką išpažintį.” (S.Kanišauskas. Likimo anatomija). Daktaro Lindvolo mintys ir gydymo metodai susišaukia ir su Svijašo rekomenduotom atleidimo meditacijom. Matyt tikrai žmogaus sielai yra svarbu atleisti ir mylėti.

Visa ši procedūra psichologams psichoterapeutams gerai žinoma. Gerai žinomas ir jos psichoterapinis poveikis. Išsikalbėjimas sielos atvėrimas o kartais ir ašaros dažnai duoda stebuklingus rezultatus. Žmogus tarsi atsikrato susikaupusio ir kamavusio balasto išgrynina savo sielą. O išvalydamas savo sielą gydo ir kūną. Taigi galėtumėme daryti išvadą kad fizinių negalavimų priežastys – ne tiek kūne tiek sieloje. Kadangi siela priskiriama ampyriniam pasauliui tai reikėtų pasidomėti kur sielos ligos priežastys? Kaip teigia A. Svijašas (Kaip išvalyti savo karmos ąsotį, 2000) sielos liga tai eterinio kūno iškraipymai yra per didelio neigiamų minčių formų kiekio emociniame kūne padarinys. Nepakeitus požiūrio į gyvenimą ir neišvalius emocinio kūno , neigiama minties forma niekur nepradingsta ir toliau darko eterinį kūną. Todėl eterinio kūno (sielos) iškraipymai ir fizinio kūno ligos anksčiau ar vėliau vis tiek atsiranda. Apibendrinus galima būtų perfrazuoti Čechovo mintį taip – Sveika ir stipri siela, sveikas ir kūnas.

II. LIGA IR SVEIKATA

2.1. Liga filosofiniu požiūriu.

“Liga savaime neateina, mes patys ją sukuriame. Kai žmogus nebemąsto, nebekovoja su gyvenimu, jo siela po truputi suserga.

Sužeistas kūnas greit išgyja, jis dar labiau pasisemia gyvumo galios. Išgyti žmogui gali padėti ne vien medicina,o jo paties rūpinimasis savo sveikata. Sveikas žmogus tas, kurį valdo dvasia- siela. Sveikata kuriama žmogaus esmės. Ji ir yra ta būsena, kuri padeda susidoroti su ligomis. (S. Kanišauskas Likimo anatomija)

Žmogaus sveikata priklauso nuo vidinės energijos. Energetiką labai žeidžia vidinės abejonės, išgyvenimai. “Ar teisingai elgiuosi”, “Ar nepasakiau ko nors netinkamo? “Ar gerai padariau, kad nusipirkau suknelę” ? Vidinės abejonės ryte ryja jėgas ir sveikatą. Nuolat abejojantis ir neapsisprendžiantis žmogus neprisitaikęs patogiai gyventi šiame pasaulyje. Nuolat įjungtas “žodžių maišytuvas” t.y. abejonės, netikrumas, baimė, sekina jo laiką ir jėgas, neduodamas jokių rezultatų. Tai nereiškia, kad nereikia abejoti ir turėti nuomonę visais gyvenimo atvejais ,- kaip kareivis Šveikas Jaroslavo Hašeko romane. Abejonė – mąstančio žmogaus lemtis. Nereikia savęs graužti dėl padarytų tariamų ar tikrų klaidų. Protingasišvadas ir tikėti”Ko gero teisi liaudies patarlė “Visos ligos iš nervų”.

Liga ir sveikata tarpusavyje labai susijusios: ir
žmoniškumas, ir sąmoningumas yra svarbios žmogaus gyvenime. Žmoniškumo nebuvimas žmogaus kūne pasireiškia liga: kai žmogus nebemąsto nesupranta kito žmogaus. Protas niekada neleis užgriūti ligai. O gydytojas nėra tas žmogus, kuris gali išgydyti sielą. Jis gydo tik kūną.Gydytojai yra gana pragmatiški, jie netiki , kad žmogus turi sielą, bent jau viešai tokių teiginių nepripažįsta. Net ir pateikus akivaizdžius faktus, jie įsivaizduoja, kad ligonį pagydė cheminės mikstrūros, o ne meditacija, ar sureguliuoti žmogaus biolaukai . Dauguma profesionalių medikų bioenergetikus vadina apsišaukėliais, šarlatanais ir grasina Temidės bausme.

2.2. Ligos atsiradimo priežastys

“Ligos sąlyga yra nuodėmė (idealizacija kaip pasakytų A. Svijašas), kuri pati verčia į ligą. Nuodėmės atleidimas yra svarbiausias žmoniškumo sustiprėjimas. O tam reikalingas žmogaus ryžtas, tobulėjimas. Pačiame žmoguje yra tų stebuklingų galių, kurios gydo nuo ligų. O sergantį žmogų teigiamai veikia kito žmogaus artumas,supratimas. To užtenka, kad žmogaus siela pasveiktų.” (S.Kanišauskas Likimo anatomija)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2540 žodžiai iš 8365 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.