Šioje novelės “Kaitra” ištraukoje išryškinami patys svarbiausi autoriaus kūrybos bruožai: kaimo gyvenimo darbų, gamtos vaizdinių bei kaimo gyventojų santykių aprašymas. M. Katiliškis šioje pastraipoje didelį dėmesį skiria kmynams. Tai – lyg darbo vaisius, aprėpiantis daug smulkių ir kasdieniškų kaimo darbų, o darbas M. Katiliškio žmogui – ne sunki prievolė, o malonumas, teikiantis atgaivą sielai. Sakinys “O kmynų žydėjimas visų žolių audeklą dengė lyg ryto šarma” dvelkia ramybe, gerove. Puikiai žinome, kad tikra naminė kaimiška duona būna su kmynais, todėl čia taip dažnai minimą kmynų žydėjimą galim susieti ir su “duonos keliu”. Tai – lyg darbo simbolis, kurį žmonės taip vieningai dirba. Toliau rašytojas mini trumpasias naktis. Pasakoma, kad viskas vyksta vidurvasaryje, pačiame darbymetyje, ir tai vėl priveda prie šiame kurinyje tokį svarbų vaidmenį atliekančio darbo. Tai – visą kaimą vienijanti jėga. M.Katiliškio kaimas gyvena bendrais rūpesčiais, kolektyvine išmintimi, gamtos ritmu, ir tai suteikia kūriniui darnumo. Sakinys “Bet jau vyrai plakasi dalgius ir išguldys visus pašalius į pradalges, o kmynus išrinks moterys ir, surišusios šluostėmis, sukaišios į pastoges” puikiausiai apibūdina kaimo gyventojų darbštumą, nusiteikimą dirbti ir jų tarpusavio santarvę. Atskleidžiama puiki nuotaika. Nors dar ryto šarma, visi jau keliasi ir ruošiasi darbui. M. Katiliškiaus kalba labia turtinga, kupina vaizdingų pasakymų. Vienu sakiniu autorius pasako ypatingai daug. Čia aprašomas ne tik rengimasis šienapjūtei, bet ir žmonių tarpusavio supratimas. Taip pat atskleidžiama dar viena puiki kaimiečių savybė – rūpestingumas. Kmynų džiovinimas pastogėse mums simbolizuoja ruošimąsi žiemai. Tai primena ir K. Donelaičio “Metus”, kur darbas taip pat buvo nesvetimas. M. Katiliškis,kaip ir daugelis kitų, savo kūryboje naudoja metų ciklą, kuris susieja visus žmonių rūpesčius, gamtos pokyčius ir pan. Taip ir kūrinyje “Užuovėja” visos novelės – atskiri ciklai – metų laikai.