Ištrauka:
“Reikia paminėti, kad Petras Sabaliūnas labai mylėjo bites….E gal ir jie kada nors taip varys iš namų savo tėvą… – Ir senelio akyse vėl pasirodė ašaros.”
***
J. Biliūnas – jauniausias lietuvių literatūros klasikas. Įsimintiniausiuose kūriniuose “Kliudžiau”, “Lazda”, “Brisiaus galas”, “Laimės žiburys” rašytojas ne tik pasakoja, bet ir reaguoja į pačias situacijas, jaučia gėdą ir kaltę, sąžinės graužatį, kalba apie nelygybę, skriaudą, užuojautą. Vienas tokių J. Biliūno darbų, kuriam būdinga neteisybės tema, – “Ubagas”.
Ištrauka prasideda pasakojimu apie Petro Sabaliūno praeitį, kurio metu kalbantysis gretina ubago ir savo šeimos, tiksliau, tėvo, gyvenimus; grąžina praeities paveikslus širdžiai mielus (“Atamenu, kaip mes, maži vaikai, džiaugdavomės, pamatę Petrą Sabaliūną su savo šeimyna ateinantį”). Gretinami dabarties ir praeities laikai (“[…] Todėl kiekvienam pasitaikiusiam žmogui niekados nepamiršdavo medaus duoti… Toks tatai buvo žmogus Petras Sabaliūnas. E dabar sėdėjo priešais mane ubagaus, su krepšiu”), pabrėžiamas skirtumas tarp to paties veikėjo dvasinių bei išorinių būsenų (kaip Sabaliūnas kadaise buvo bitininkas, klestėjo ir vaikus mylėjo, savo ir ne savo, kaip, beje ir jį vaikai). Pradžioje vyrauja pastovi nuotaika, vėliau pasirodo nuostaba, nusiminimas, suprantamas iš paties Sabaliūno žodžių.
Interpretuojamą ištrauką sudaro trys pastraipos. Pirmoji – ilgiausia ir be dialogų, baigiasi daugtaškiu, pažyminčiu emocingumą bei paliekančiu vietos skaitytojo mintims. Daugtaškių, beje, nemaža visoje teksto struktūroje. Šiame vientisame ir savarankiškame epizode yra vienas dialogas, vykstantis tarp pasakotojo ir Sabaliūno.