Kursinis darbas bvilimaitės apysakos vaikamsrojaus obuoliukai analizė-interpretacija referatas
5 (100%) 1 vote

Kursinis darbas bvilimaitės apysakos vaikamsrojaus obuoliukai analizė-interpretacija referatas

Įžanga

“Kasdienybė” yra žodis, dažno sąmonėje sunkiai derantis su tuo, kas įdomu ir verta dėmesio. Ne vienas pasakys – įdomu tai, kas vyksta ne kiekvieną dieną, tai, kas atsitinka toli nuo namų ir yra neįprasta. Tačiau iš tiesų mes gyvename savo kasdienybe. Mūsų santykiai su kitais žmonėmis, mūsų pasaulėžiūra, jausmai ir svajonės klostosi kasdienybės erdvėje. Gali būti, kad tai nėra džiaugsmo ir laimės erdvė, bet joje atsiskleidžia žmogus, tik tą atsiskleidimą reikia mokėti pastebėti. Iš tiesų nėra paprasta buityje išskirti būties kontrastus. Tai yra stebinantis Bitės Vilimaitės talentas. Šios autorės kūriniai iš pirmo žvilgsnio visai paprasti. Ji kuria buities vaizdelius, tarsi ištraukėles iš žmogaus kasdieninio gyvenimo, jų elgesio ir tarpusavio santykių. Dažnoje novelėje, atrodo, nieko nevyksta, nėra aiškios besivystančios fabulos. Tačiau tame paprastume slypi esminės žmogaus būties problemos. Vienatvė, meilė, susvetimėjimas, ilgesys – viskas atskleidžiama menkiausiomis detalėmis, subtiliomis užuominomis B.Vilimaitės pasakojimai yra tarsi apmąstymų fragmentai, įvykių nuotrupos, kuriuose atsiskleidžia intensyviausi žmogaus vidiniai išgyvenimai. Tai sudėtingi gilūs psichologiniai tekstai. Labiausiai mane stebina tai, kad rašytoja išdrįso ir sugebėjo tokiu giliu ir prasmingu tekstu kreiptis į vaikus. Šiuolaikiniai animaciniai filmukai ir įvairūs tekstai vaikams dažnai būna primityvūs, tuo tarsi teigdami, kad į vaiką reikia kreiptis paprastu ir tiesiu žodžiu. Tačiau iš tiesų vaikas jausmais suvokia ne mažiau už suaugusįjį, o gal net ir daugiau…

Lietuvių moterų proza itin sustiprėjo devintajame dešimtmetyje. Iš išryškėjusios stiprių rašytojų moterų grupės prasminga išskirti Bitės Vilimaitės vardą. Šiuolaikinėje lietuvių literatūroje autorė iškyla kaip trumpų, miniatiūrinio plano lyrinių novelių kūrėja. “Lietuvių prozos kontekste jos apsakymai išsiskiria santūriu, lakonišku stiliumi ir mikroskopine struktūra” . Vilimaitės novelės veikia skaitytoją lyg atsiminimų nuotrupos, neturinčios aiškios pabaigos, arba kaip apmąstymų fragmentai su juose veikiančiomis figūromis, o kartais primena atsitiktines įvykių nuolaužas, kurioms sunku surasti kokias nors aiškias priežastis. Didžioji prozininkės kūrybos dalis skiriama dabarties tipažo ir problematikos atskleidimui. Dažniausiai jos kūriniuose veikiantys personažai yra moterys, vaikai bei senyvo amžiaus žmonės. “Vilimaitės talento stipriausioji pusė – sugebėjimas sukurti tarsi nereikšmingą situaciją, kurioje atsiskleidžia veikėjo charakteris ir svarbiausias jo gyvenimo turinys. Vyro ir moters susvetimėjimas, numirusi meilė, jos ilgesys, vaikų baugi vienatvė, nykus apleistumas, seno žmogaus vienišumas – visa tai atsiskleidžia per taikliai surastas detales, per pauzių, nutylėjimų poetiką. Subtilumas, psichologinis detalių autentiškumas ir kalbėjimo lakoniškumas, anot Zalatoriaus, yra skiriamieji jos prozos ženklai, jos kūrybos kertiniai akmenys. Patikimi akmenys, nes nieko nėra patikimesnio už tikrumą, paprastumą ir natūralumą”2.

Tačiau tarp daugumos iki šių dienų išleistų rinkinių, gausybės savitų ir savo stiliumi pabrėžtinai originalių miniatiūrinių novelių, rašytoja taip pat yra išleidusi ir, ko gero, didžiausią savo apimtimi kūrinį, novelių apysaką vaikams “Rojaus obuoliukai”. Šis kūrinys pasakojimo būdu niekuo nesiskiria nuo kitų autorės tekstų, tačiau jame “pasigėrėjimą kelia autorės subtilumas ir jautrumas detalei”3. Apysakos struktūra ypatinga tik tuo, kad kūrinys sudarytas iš atskirų epizodų vėrinio, kur kiekvienas skyrius sudaro tarsi baigtą, savarankišką novelę. Tokia “Rojaus obuoliukų” struktūra lemia apysakos priklausymą noveliškosios, arba kitaip vadinamos epizodinės, fabulos kūriniams vaikų literatūroje. Šio kūrinio pagrindą sudaro idealizuotai vaizduojami tėvo ir dukters tarpusavio santykiai bei abipusis supratimas. Tėviška meilė ir atsidavimas labai subtiliai atskleidžiami pačioje apysakos pradžioje: “Mergaitė jam nebuvo našta – ne, Elzė buvo jo brangiausia, rečiausia gėlė, saugoma nuo gyvenimo vėjų” (7 p.). Jau pirmame knygos puslapyje šis palyginimas kuria švelnaus, džiaugsmą ir šviesą skleidžiančio vaiko paveikslą. Šis tyro ir švaraus vaiko vaizdavimo principas dažnas įvairiuose užsienio vaikų literatūros kūriniuose. Viena iš tokių gyvenimo džiugesiu Elzei artimų asmenybių yra Poliana vaikams kuriančios amerikiečių rašytojos E.Porter apysakoje “Poliana”. Ši veikėja savo vaikišku nerūpestingumu bei begaliniu optimizmu išmokiusi visus kaimo gyventojus žaisti džiaugsmo žaidimą “Taigi džiaukis”. Našlaitė Elzė taip pat bendrauja su žmonėmis įnešdama į jų širdis šilumos, šviesos bei meilės.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 758 žodžiai iš 2516 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.