Laimė
5 (100%) 1 vote

Laimė

LAIMĖ

Laimė – tai toks protingos būtybės būvis pasaulyje, kai per visą jos egzistavimą viskas vyksta pagal jos norą ir valią; vadinasi ji remiasi prigimties ir viso šios būtybės tikslo, taip esminio jos valios determinanto atitikimu. Tiesioginė dorovės principo priešybė yra asmeninės laimės pavertimas valios determinanto atitikimu. Tiesioginė dorovės principo priešybė yra asmeninės laimės pavertimas valios determinantu, o šiai laimei reikia priskirti apskritai viską.

Jei tavo šiaip jau mylimas bičiulis dėl savo melagingo liudijimo sumanytų tau teisintis taip, kad pirmiausia prisidengtų, jo žodžiais tariant, šventa pareiga siekti asmeninės laimės, paskui išvardytų, kokią naudą jis tuo įgijo, ir sakytų protingai padaręs, pasirūpinęs apsisaugoti nuo bet kokio demaskavimo, netgi nuo tavojo, ir tau šią paslaptį atskleidžiąs tik dėl to, jog visada galįs tai paneikti, o paskui kuo rimčiausiai tvirtintų atlikęs tikrąją žmogaus pareigą, – tai tu arba nusijuoktum tiesia jam į akis, arba pasibjaurėjęs nuo jo nusigręžtum, nors savo pagrindinius teiginius grindė tik asmenine nauda. Arba tarkime, kad jums kas nors rekomenduoja ūkvedžiu žmogų, kuriam galėtumėte aklai patikėti visus savo reikalus, ir, norėdamas jums įteigti pasitikėjimą juo, liaupsina jį sumanų žmogų, puikiai suprantantį, kas jam naudinga, taip pat kaip nenuilstamai veiklų žmogų, kuris nepraleis neišnaudojęs tuo tikslu jokios progos; pagaliau, kad nekiltų būgštavimų dėl jo grubaus savanaudiškumo, giria jį kaip mokantį tikrai subtiliai gyventi, kaip tokį, kuris malonumo viliasi ne iš pinigų kaupimo ar grubios prabangos, bet iš savo žinių plėtimo,rinktinės draugijos, iš kurios galima pasimokyti, net iš labdarystės vargstantiems, bet deja, neskrupulinga dėl priemonių (o juk tikslas priemones padaro deramas ar nederamas), ir svetimi pinigai bei svetimos gėrybės jam tokie pat geri kaip nuosavi, jei tik jis žino, jog gali tai daryti nedemaskuotas ir nekliudomas, – tai jums, kad tas, kuris tą žmogų rekomenduoja, arba šaiposi iš jūsų, arba išėjęs iš proto. – Ribos tarp dorovės ir savimeilės tokios tikslios ir griežtos, kad net pati paprasčiausia akis negali suklysti skirdama, kas priklauso vienai ir kas – antrai. Kai tiesa tokia aiški, tolesnės negausios pastabos, be abejo, gali pasirodyti nereikalingos, bet vis dėlto jos pasitarnauja bent tam, kad įprastinio žmogaus proto sprendinį padarytų kiek aiškesnį.

Kad galėtum visiškai tiksliai nustatyti, kas padarytų žmogų laimingą tam reikėtų visažinystės. Vadinasi, kad jaustumeisi laimingas, reikia elgtis ne pagal nustatytus principus o tik pagal empirinius patarimus, pavyzdžiui: dietos, taupumo, mandagumo, santūrumo ir t. t. Apie kuriuos patyrimas sako, kad jie paprastai labiau padeda gerai savijautai. Kad tikrai ir visuotinai nustatyti, koks elgesys padarytų protingą būtybę laimingą, yra visiškai neišsprendžiamas uždavinys. Kadangi laimė yra ne proto, bet vaizduotės idealas besiremiantis empiriniais pagrindais.nėra galimas joks imperatyvas, kuris griežtai įsakytų daryti tai kas suteikia laimę. Žmogus savo laimę laiko viena arba kita. Laimę vadiname sielos veikla – tai žmogiškoji dorybė. Miegant mažiausiai būna aišku, ar žmogus yra geras ar blogas. Todėl ir sakoma, kad pusę gyvenimo laimingas žmogus niekuo nesiskiria nuo nelaimingo. Juk mes garbiname ir laikome laimingais dievus ir tuos žmones, kurių dieviškumas yra labai ryškus. Panašiai elgiamės ir su aukščiausiomis vertybėmis. Juk niekas negiria laimės, kaip giriamas teisingumas, o priskiria jai didžiausią vertingumą ir laiko ją laiminga, nes ji yra dieviškesnė ir vertingesnė. Jei koks gėris ar blogis pasiekia mirusius, tai jis turi būti imamas absoliučiai arba mirusiųjų atžvilgiu tik nežymus ir menkas, o jei ne tai kiekybės ir kokybės atžvilgiu jis gali būti toks, kad neįstengia nei laimingųjų padaryti laimingų nei iš laimingųjų atimti laimę. Taigi, galima padaryti išvadą, kad draugų sėkmės, taip pat ir nesėkmės mirusiems daro šiokią tokią įtaką. Bet toji įtaka tokio pobūdžio ir tokio stiprumo, kad negali nei laimingų padaryti nelaimingais nei šiaip ką nors panašiai pakeisti. Laimingas žmogus taip pat negali būti nepastovus ir lengvai pažeidžiamas permainų. Atsitiktinai likimo smūgiai iš pastovios laimės jį nelengvai išmuš, nebent jie būtų stiprūs ir dažni. Po tokios nelaimės jis greitai negalėtų vėl tapti laimingu: jeigu iš viso taptu, tai tik po ilgų nugyventų metų, per kuriuos įgytų daug garbės ir sėkmės. Laimei reikia ir išorinių gėrybių. Juk nebus labai laimingas bjaurios išvaizdos, žemos kilmės, vienišas ir bevaikis žmogus. Dar mažiau laimės turės tas, kurio vaikai ir draugai bus blogi arba kurio geri vaikai išmirs. Kai kurie žmonės sėkmę sutapatina su laime, o kiti su dorybę. Ji yra vertingiausia iš visų žmogiškų gėrybių. Laimė yra geras gyvenimas ir gėrovė. Laimė yra aukščiausias gražiausias ir maloniausias gėris.

Delo įrašas: Kas teisingiausia – gražiausia, o būti sveikam naudingiausia, bet maloniausia užvis – tai, ką tu myli, laimėt. Visi šie dalykai priklauso prie aukščiausių veiklos formų, pati geriausia – laimė

Laimingas žmogus visuomet jaus tą siekiamą laimės pastovumą, visą gyvenimą jis išliks toks
pat laimingas. Jei ne visuomet, tai bent dažniausiai jis savo darbu ir kontempliacija realizuos dorovines vertybes, o atsitiktinės laimės permainas iškęs kuo kilniausiai, prisitaikydamas prie kiekvienos iš jų, – tai bus tikrai geras žmogus, tvirtas, nepriekaištingas.

Atsitiktinių permainų būna daug, didelių ir mažų. Aišku, kad mažosios laimės permainos – tiek geros, tiek priešingos – neišmuša gyvenimo iš vėžių. Didelės ir dažnos laimės permainos, priešingai, jeigu jos būna geros, gyvenimą padaro dar laimingesnį – jos skirtos gyvenimui papuošti, o jomis pasinaudojant galima atlikti ir vertingus darbus. O jeigu vyksta atvirkščiai, tada jos apkartina ir gadina laimę: kelia liūdesį ir dažnai sutrukdo darbą. Bet net ir tokiais atvejais būna ryškus kilnus elgesys, jei tik žmogus ramiai iškenčia daug ir didelių smūgių – ne todėl, kad ji būtų nejautrus, bet todėl, kad yra kilnus ir didžiadvasis.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1052 žodžiai iš 1952 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.