Narkomanija ir savižudybė
5 (100%) 1 vote

Narkomanija ir savižudybė

Narkomanija ir savižudybė, šiais laikais labai opi problema. Aš norėčiau paanalizuoti jaunuolio gyvenimo tragediją . Jaunuolis vardu Ignas augo pasiturinčioje šeimoje, jo motina – gydytoja, tėvas geras verslininkas, sūnus inteligentiškas studentas. Gyvenime jaunuoliui nieko netrūko, galima sakyti jis augo šiltnamio sąlygomis. Jis labai gražus, pasižymintis neįtikėtinu žavesiu. Jo nelaimės ir nuopolio priežastis – narkotikai. Jis vartojo opijų. Nei jo draugė, nei krikštamotė nesugebėjo jo atpratinti nuo narkotikų, nors gydėsi jis daug kartų nuo savo nelemtos ydos gydymas duvo bevaisis. Kuo toliau tuo labiau jis smuko į narkotikų liūną, bandė didinti dozes ir tai jam puikiai sekėsi, jis „pakeldavo arkliškas dozes“. Ne kartą jį vežė į ligoninę perdozavus narkotikų, organizmas jaunas ir tvirtas, jį visada išgelbėdavo. Neatlaikęs savo įpročio jis nušišovė tėvo medžiokliniu šautuvu. Paliko ir atsisveikinimo laišką: „Mirtis – man šventė. Palaidokite mane su baltu kostiumu, kur nors netoli namų, kad kas vis pro šalį eidamas užbėgtų aplankyti. (Moteris, 2002’ 7, 38psl. Auksinis jaunimas. Meilė. Regis.ir…)

Narkotikai atsirado prieš 5000 metų pr. Kr. Pirmieji narkotikai buvo opijus. Narkotikai, kaip nurodo senovės legenda padeda žmonėms užsimiršti, pasijusti geriau. Tačiau tia tik iliuzija, jie sukuria miražą, kurio trokšta žmogus ir taip jis skęsta narkotikų liūne vis giliau ir giliau. Nors kitiems tai padeda kurti, daugelis menininkų vartoja LSD.

Opijus tai baltos ar rudos spalvos milteliai. Vartojamas: injekcijos, uostoma, rūkoma. Labai didelė fizinė ir psichologinė priklausomybė nuo narkotikų. Pasekmės: euforija, mieguistumas, kvėpavimo susilpnėjimas, depresija. Perdozavimas: sąmonės praradimas. Labai pavojinga kartu vartoti su depresantais. Abstinencija: nerimas, žiovulys, ašaros, skrandžio traukuliai, pašiurpusi oda, sloga. (L. Bulotaitė „Narkotikai ir narkomanija. Iliuzijos ir realybė“ 43psl.). Opiumas bei iš jo išskiriamos medžiagos (morfijus ir heroinas) slopina nervų sistemos funkcijas. Skausmą bei nerima kelioms valandoms pakeičia palaimingas malonumas, tačiau ta palaima greitai baigiasi ir už ją reikia labai brangiai mokėti – kankinamai ieškoti kitos dozės, kuri palaipsniui vis didėja, savaites justi didžiulį skausmą dėl abstinencijos. Kelias į pripratimą be galo apgaulingas, nes smegenys gaudamos dirbtinių opioidų, nustoja pačios juos gaminti ir prasideda agonija. Narkotikų dažnas padarinys yra mirtis nuo perdozavimo, bet mūsų herojui tai vis nepavykdavo padaryti ir jis savo gyvenimą baigia nusišaudamas.

Tradiciškai priklausomybė nuo narkotikų buvo suprantama kaip narkotikų poreikis, kai nustojus juos vartoti išryškėja fiziniai simptomai, pvz. Skausmas, pykinimas, išsekimas.

Narkotikus vartojančioms žmonių grupėms būdingas tam tikras juos jungiantis gyvenimo stilius, laisvalaikio praleidimo būdai, apranga, bendravimo būdas, vertybinės orientacijos. Tačiau toli gražu negalima teigti, kad visiems narkotines medžiagas vartojantiems žmonėms būdingas vienodas gyvenimo stilius. Jis iš dalies priklauso nuo to, kokiai narkomanų kategorijai priklauso konkretus asmuo. Pavyzdžiui, gana ryškiai savo išvaizda išsiskiria „kislotnikai“, vakarėliuose paprastai vartojantys LSD, „extazi“, besiklausantys techno, reivo ir pan. Nuo jų išvaizda, vertybinėmis orientacijomis skiriasi Vilniaus senamiesčio narkomanai, kurie dažniausiai rūko „žolę“.

Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? Priežasčių gali būti labai daug: jie neturi rimto užsiėmimo, jiems nuobodu; jų draugai vartoja narkotikus; jie mėgsta riziką; jie nori šokiruoti tėvus ir draugus; tai yra madinga; jie nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių problemų. Šiandien narkotikų nesunku gauti, tai kodėl gi neišbandžius jų poveikio? Jiems patinka „ta“ savijauta. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą supranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš tėvus. Ne be reikalo „eksperimentuojančio“ jaunimo dauguma priklauso 14-17 m. amžiaus grupei, nes būtent paauglystėje būdingas noras tapti savarankišku, nebepriklausomu nuo tėvų, turėti „savo“ požiūrius, vertybes, o narkotikų vartojimas tampa vienu iš būdų tai įrodyti. Neretai pagrindiniu narkotikų vartojimo motyvu tampa smalsumas. Paaugliams būdingas nekritiškas požiūris į reiškinius, siekis patirti malonumą „čia ir dabar“, autoritetų neigimas, smalsumas, noras tapti nepriklausomais, galų gale – nesugebėjimas realiai numatyti narkotikų vartojimo pasekmių. Paauglių socializacijos ypatybė – sekti mada, bendraamžiais, jiems būdinga didelė tarpusavio priklausomybė. Labai svarbi, ypač pradedant vartoti narkotikus, draugų įtaka. Daugumai žmonių pirmą kartą narkotikų pasiūlo draugai arba draugų draugai. Pirmąjį bandymą dažniausiai lemia aplinkiniai. Narkotikų vartojimas – „tai pagalba sau“, mat paaugliai dažniausiai susiduria su konfliktais mokykloje, šeimoje ir pan. Vartojant narkotikus tikimasi panaikinti psichosomatinį diskomfortą. Pastebėta, kad ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių paauglių, kiek jų tėvų socialinė destabilizacija.

Šiuo metu Jūs matote 58% šio straipsnio.
Matomi 772 žodžiai iš 1326 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.