„Rytas geleinkelio stoty__Atrieda rytas traukiniais nerimstančiais,
Jo vilgiai spindi bėgių geleim
Dangus ir mikas , ir peronas gimsta čia,
Kur buvo vien tik tamsuma grai.I nebuvimo , i nakties , i nerimo
Iėmęs mėto tolius ir medius,
Pajutę spindulius į pievą beriamus
Pravirksta rasos , kad reikės nudiūt.Stoty budėtojas bučiuoja suadėtinę
(Sapne , po laikrodiu , kurs rodo tris po keturių).
Ant stalo juokiasi saldainis mėtinis
Ir Morsė mirksi spindinčiu variu.Ant ydro stiebo rytas kelia inkilą,
Raudoną dėmę tarp alių berų.
Du virbliai peasi ant geleinkelio
Dėl saujos saulės avių.Interpretacija
H.Radauskas visą laiką stengėsi nebūti toks,kaip kiti.Jis siekė,kad jo kūryba būtų originali,savita,o ne ką nors kopijuojanti.Jo eilėračius sunku priskirti konkrečiai srovei.
H.Radausko kūryba tarsi atskira srovė,įvairių srovių samplaika. Ne iimtis ir eilėratis „Rytas geleinkelio stoty“.
Jame naudojant simbolius sukuriama poetui taip artima laisvės dvasia,ireikiamos H.Radausko idėjos,jo filosofija.Eilėratyje labai aikiai jaučiama,permainų,naujovių, laisvės dvasia.Vaizduojamas naujos eros,naujo pasaulio gimimas,verlus naujovių atėjimas.Bet visos ios naujovės – tai ne dangaus dovana,tai atkaklaus darbo rezultatas.
Juk H.Radauskas taip tikėjo mogumi,jo sugebėjimu kurti,nestovėti vietoje.Jo manymu,
visas is pasaulis sukurtas mogaus rankomis,jo ilgu ir atkakliu darbu.Taip ir eilėratyje po truputi rykėja vaizdas,kontūrai,nors dar ir tolimi,nerykūs:
„I nebuvimo , i nakties , i nerimo
Iėmęs mėto tolius ir medius,“.
Visos ios naujovės,ie pakitimai luoja sau nuo kelio visą senąją tvarką su visais jos alininkais.
Nors tai kai kam irgi sukelia skausmą:
„Pravirksta rasos , kad reikės nudiūt“.
Bet tai neivengiama,visų permainų metu yra joms besiprieinančių,nepatenkintų.Ta
senosios tvarkos stoika ramybė,idilikas pasaulėlis vaizduojama trečioje strofoje:
„Stoty budėtojas bučiuoja suadėtinę,“,
„Ant stalo juokiasi saldainis mėtinis