Renesanso epocha Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Renesanso epocha Lietuvoje

Referatas:

Renesanso asmenybės:

Renesanso epocha Lietuvoje,

Renesanso asmenybės.

Alytus, 2002-03-12

Knygų sąrašas:

1)J.Jurginis ,,Istorija ir kultūra” (1984) leidykla ,,Mintis”;

2)J.Jurginis ,,Renesansas ir humanizmas Lietuvoje” (1965);

3)J.Jurginis, I.Lukšaitė ,,Lietuvos kultūros istorijos bruožai” (1981) leidykla ,,Mokslas”;

4),,Lietuvos istorijos straipsnių ir dokumentų rinkinys” (1999) leidykla ,,Arlila”;

5)A.J.Greimas, S.Žukas ,,Lietuva Pabaltijy” (1993) leidykla ,,baltos lankos”;

6)Arūnas Gumuliauskas ,,Lietuva: nuo valstybės susikūrimo iki valstybės

atkūrimo” (1993) leidykla ,,Debesija”;

7)Z.Kiaupa, J.Kiaupienė, A.Kuncevičius ,,Lietuvos istorija iki 1795 metų” (1995)

8)Edvardas Gudavičius ,,Lietuvos istorija I tomas” (1999).

Planas:

I)Renesanso epocha Lietuvoje:

1)Renesanso ir humanizmo sąvokos………………………………………………..1

2)Susidomėjimas antikine kultūra…………………………………………………..1

3)Renesanso plitimas Lietuvoje…………………………………………………….2

4)Renesanso miestas………………………………………………………………..2

5)Mokslo pažanga…………………………………………………………………..3

6)Knygų rinkiniai……………………………………………………………………3

7)Religija ir liaudis………………………………………………………………….4

8)Renesanso miestas………………………………………………………………..4

9)Metraščiai………………………………………………………………………….5

10)Renesansas ir Humanizmas – Reformacijos pirmtakai………………………….5

II)Renesanso asmenybės:

1)Martynas Mažvydas………………………………………………………………6

2)Mikalojus Daukša….……………………………………………………………..8

3)Merkelis Petkevičius……….……………………………………………………..9

4)Jokūbas Morkūnas.………………………………………………………………..9

5)Danielius Kleinas…………………………………………………………………9

6)Simonas Daukantas……………………………………………………………….9

7)Konstantinas Sirvydas……………………………………………………………10

8)Jonas Radvanas-Lietuvis…………………………………………………………10

9)Mykolas Lietuvis…………………………………………………………………10

10)Pranciškus Skorina……………………………………………………………..11

11)Abraomas Kulvietis…………………………………………………………….12

Renesanso epocha Lietuvoje

Renesanso ir humanizmo sąvokos

,,Nuomonės dėl Renesanso sąvokos mažiau skiriasi, kaip dėl humanizmo. Ir tai kai kurie tarybiniai autoriai mano Renesansą prasidėjus Kinijoje VIII-XII amžiais, o Rytų šalyse – Gruzijoje ir Armėnijoje XII-XIII amžiais. Tai reikia laikyti nesusipratimu.

Italijoje Renesanso epocha buvo XIV-XVI a., kitose šalyse – XV-XVI a., Lietuvoje XVI a.-XVII a. pirmojoje pusėje. Pirmasis Renesanso (rinascila – atgimimo) terminą pavartojo italų tapytojas ir meno istorikas Dž.Vazaris (1511-1574). Vėliau jį perėmė prancūzų literatūros ir meno istorikai ir įvesdino į visuotinę istoriją. Renesansas nevirto abstrakčiu terminu, taikomu bet kur ir bet kada. Tokiu su epocha nesusijusiu terminu pasidarė humanizmas.”1

,,Humanizmu vadiname istoriškai susiklosčiusią visuomeninės minties kryptį, kuri aukština ir žadina kūrybinius žmogaus privalumus, gina asmens laisvę, skatina visuomeniniuose santykiuose kovą dėl bendražmogiškų dorovės principų. Ir štai koks paradoksas: už humanizmą kaip didelę žmonių bendravimo vertybę stoja ne tik išnaudojamieji ir engiamieji, bet ir jų valdovai. Viešpataujančiosios klasės arba jų viršūnės, esančios kapitalistinių valstybių valdžioje, savo biurokratines, despotiškas, fiziniu ir dvasiniu smurtu pagrįstas priemones skelbia humaniškomis, nes jos tarnaujančios ne individų užgaidoms ir jų aistroms, o tautų kultūrai ir liaudies gerovei. Atrodo, kad humanizmą drauge su laisve ir demokratija gina visi, neišskiriant nė vergvaldžių.

Individo santykius su visuomene didžiąja dalimi lemia viešpataujančios socialinės jėgos. Jos formuoja visuomeninę sąmonę, slopina ir tvarko žmogaus instinktus, prigimties potraukius, transformuoja dorovę, o tas jėgas atitinkanti valdžios politika stengiasi piliečius auklėti propaguodama vienokį ar kitokį gyvenimo būdą, grindžiamą ideologija.

Humanizmas – Renesanso laikų pasaulėžiūra. Tai vaisius epochos, turinčios savo pradžią ir pabaigą, tačiau jis drauge su epocha neišnyko. Jį paveldi arba bent stengiasi paveldėti kitų epochų žmonės.

Renesansas Europos kultūros istorijoje
buvo nauja epocha, pakeitusi senąją viduramžių kultūrą. Šis pokytis buvo audringas, jis palietė visas sudedamąsias kultūros dalis.

Renesanso sąvoką sukūrė gimstančios buržuazinės visuomenės ideologai. Jie teigė, kad visas istorijos laikotarpis, prasidėjęs po Romos imperijos žlugimo, yra aukštos antikinės kultūros smukimas ir kad jų veikla reiškia tos kultūros atgimimą.”2

,,Humanistai – Renesanso epochos ideologai, kurie buvo suinteresuoti įtaka svetimiems kraštams ir kartu savosios šalies gerove. Jie iš klasikinės senovės paėmė nepriklausomą nuo religijos filosofiją, mokslą, apimantį visas pažinimo sritis. Humanistai buvo individualistai. Politinių programų jie nesudarinėjo ir griauti valstybės valdžios savo šalininkų neragino. Betgi pati jų pasaulėžiūra, žmonių santykius grindžianti laisvo sandėrio principu, buvo miestietiška, atitinkanti ankstyvuosius buržuazijos siekimus, ir griovė feodalinę ideologiją. Humanistai neniekino dvasininkų, į jų veiklą žiūrėjo kaip į visuomeninę tarnybą, kaip į pilietines pareigas, atliekamas pagal išmanymą, o ne pagal bažnyčios dogmas ir kanonus. Veikdami pagal savo protą ir sąžinę, humanistai darėsi eretikais, pragyvenimo ieškančiais didikų dvaruose. Nemažai humanistų, turinčių dvasininko įšventinimus, eidavo į didikų dvarus mokytojais ar sekretoriais.”3

Susidomėjimas antikine kultūra

,,Poetai humanistai, panašiai kaip Lietuvos metraščių kūrėjai, giminiavo lietuvius su romėnais, aukštino jų sukurtą valstybę, reiškė pagarbą jos valdovams. Lietuvių kildinimas iš romėnų nebuvo išimtis. Renesanso epochoje daugelio tautų mokytieji žmonės ieškojo senųjų kultūros kelių, vedusių į Romą. Antika buvo pradedama beveik kiekvienos Europos tautos istorija.”4 ,,Vis daugiau imta domėtis antikos menu ir mokslu. Renesanso rašytojai ir filosofai pradėjo skaityti

————————————————————————————————————————

1 J.Jurginis. ,,Renesansas ir humanizmas Lietuvoje”, p. 15;

2 J.Jurginis. ,,Istorija ir kultūra”, p. 28-29;

3 A.Gumuliauskas. ,,Lietuva: nuo valstybės susikūrimo iki valstybės atkūrimo, p. 133;

4 J.Jurginis, I.Lukšaitė. ,,Lietuvos kultūros istorijos bruožai”, p. 97-98; 1

antikos autorių originalus ir žavėtis esminiais dalykais: pasaulietiška, stabmeldiška dvasia, idėjomis ir vaizdais.

Antika pasidarė autoritetu. Pasauliečiai ieškojo joje idėjinės ir moralinės atramos esamai krikščioniškai viduramžių kultūrai pasipriešinti. Humanistai klasikinėje antikoje rado savarankišką, nepriklausomą nuo religijos filosofiją ir mokslą, apimantį visas žmogaus žinojimo sritis, tobulą meną, rado visuomenės įstaigas, sukurtas demokratiniais pagrindais. Pradėta versti ir spausdinti antikinius autorius.”1

Renesanso plitimas Lietuvoje

,,Renesansui plisti Lietuvoje palankiausios sąlygos susiklostė Žygimanto Senojo ir jo sūnaus Žygimanto Augusto valdymo XVI a. laikais. Žygimanto Senojo žmona Bona, Milano ir Bario kunigaikštytė, kilusi iš garsios Italijos aristokratų Sforcų giminės, globojo menininkus, kvietėsi juos iš Renesanso kultūros lopšio Italijos į LDK. Statyboms Lietuvoje vis dažniau vadovaudavo kviestiniai architektai, daugiausia italai. 1520-1530 m. italams vadovaujant, dideli rekonstrukcijos darbai atlikti Vilniuje – Katedroje ir didžiojo kunigaikščio Žemutinėje pilyje. Nenusileisdami užsieniečiams tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose dirbo vietos meistrai. Antai Kauno Rotušės (1542 m.) statybai vadovavo vietinis architektas Benediktas Choinovskis, meniškais dirbiniais XVI a. viduryje garsėjo renesansinė vietos meistrų koklininkystė. XVI a. 5-ajame dešimtmetyje Vilniuje ilgam laikui apsigyvenus Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui ir jo motinai karalienei Bonai, Žemutinė pilis virto ne tik žymiausiu Vilniaus renesansiniu pastatu architektūros prasme. Rūmuose buvo kaupiamos meno vertybių, knygų kolekcijos, telkėsi krašto intelektualinis gyvenimas, nuolat lankėsi ir gyveno daug atvykėlių iš Vakarų Europos.”2

Renesanso menas

,,Vertingiausia, ką paliko Renesansas, yra menas. Menas pasidarė svarbiausiu Renesanso idealų talkininku. Vietoj dangiškomis idėjomis persunktos tapybos, vaizduojančios išsekusius ir sustingusius negražius šventųjų veidus, mene ėmė vyrauti gražaus kūno sudėjimo, optimistinės nuotaikos žmonės. Realistinis vaizdavimas ir aiški teorinė programa buvo toji jėga, kuri renesansinį meną padarė galingą ir amžiną. Simbolius ir visokius sutartinius ženklus mene pakeitė gyvas,ryškus ir tuo pačiu sudėtingas žmogaus paveikslas.

Renesanso menininkai grąžino žmonėms jų veidus, jų išorinius ir vidinius bruožus; iš bažnyčių, vienuolynų ir dvarų grąžino juos į savo privatų ir netgi intymų gyvenimą.

Pastangos vaizduoti realaus gyvenimo tiesą skatino menininkus tirti aplinką. Anatomijos mokymasis atskleidė teisingas žmogaus kūno proporcijas. Antikinio meno paminklų tyrinėjimas padėjo išspręsti perspektyvos, šviesos ir šešėlių, erdvės ir kitus meninės kūrybos klausimus.

Susidarė nauja pažiūra į žmogaus
Žmogaus kūnas, rūpestingai dangstytas sunkiomis drabužių klostėmis, sukėlė ypatingą renesanso dailininkų susidomėjimą. Ir tapyboje, ir skulptūroje renesanso žmogus gana dažnai vaizduojamas nuogas.

Renesanso skulptorių ,, pirštai užčiumpa raumenų išgaubas, junta linijų vingius, junta kaulų sąnarius; jie stengiasi pirmiausia parodyti natūralų žmogaus kūną, vadinasi, sveiką, veiklų, energingą, turintį visas gyvuliškas ir atletiškas ypatybes; be to, idealų kūną, artimą senovės graikų tipui, proporcingą ir darnų visose dalyse.”

Dailininkai ėmė pastebėti ir žmogų supančios gamtos grožį, vis dažniau piešė realistinį peizažą. Ligi tol gamta mene tebuvo dievo apvaizdos liudininkas ir menininko dvasinių pergyvenimų simbolis. Dabar gamtą stengiamasi perteikti jausminiu vaizdu ir plastine išraiška. Tapyboje labai paplito portretas.”3

,,Sparčiau Renesansas plito taikomojo meno produkcijoje. Knygų viršeliai įgavo renesansinę ornamentiką ir antikos istorijos bei mitologijos, taip pat Biblijos simbolikos tematiką. Rankraščių inicialų iliuminavimas sparčiausiai atsisakė gotikinės tradicijos, invokacijų neogotika sumišo su antika. Rankraščių miniatiūromis imta puošti net herbų suteikimo aktus. Bene žymiausias XVI a.

————————————————————————————————————————

1 J.Jurginis. ,,Renesansas ir humanizmas Lietuvoje”, p. 15;

2 Z.Kiaupa, J.Kiaupienė, A. Kuncevičius. ,,Lietuvos istorija iki 1795 metų”, p. 215-216;

3 J.Jurginis. ,,Renesansas ir humanizmas Lietuvoje”, p. 48-50; 2

vidurio Lietuvos Renesansinės miniatiūros meno pavyzdys yra vyskupui Pauliui Alšėniškiui padarytas Jono Dlugošo ,,Kleinodų” (Lenkijos heraldikos traktato) su lietuviškos tematikos

papildymais nuorašas. Atsirado meno kūrinių ir meniškai įrištų knygų kolekcijos. Stovų tapyboje Jokūbo Rimkevičiaus Rūdininkų bažnyčios šv. Ona pati trečia atskleidžia vietinių meistrų Renesansinės technikos ir manieros įsisavinimą. Vokiečių meistrai Vilniuje paskleidė Renesansinę papuošalų, knygų dekoravimo, spausdintų knygų grafikos gamybą.

Lietuvoje Renesansas sklido lygiagrečiai su humanizmu. Plintant Europos spaustuvėse spausdintoms knygoms, Lietuva susipažino su geografiniais atradimais, protestantų ir katalikų polemika. XVI a. viduryje Lietuvoje buvo žinomas Erazmo Roterdamiečio veikalas ,,Adagia”. Vilniuje imta gaminti mechaninius laikrodžius, šalis skaičiavo laiką valandomis ir minutėmis. 1552 m. didysis kunigaikštis patvirtino monopolinę Vilniaus chirurgų-barzdaskučių teisę daryti operacijas (1509 m. statutas buvo kompromisas su pirtininkais). Dar 1523 m. buvo išleistas potvarkis dėl periodinio vaistinių patikrinimo, 1540 ir 1545 m. šaltiniai mini vaistines Kaune.

Medicinos daktarais tapo Tomas iš Kauno (1512 m. Bolonijoje), Grabauskas (veikiausiai Kroku-

voje; mirė 1569 m.), Jurgis Petkūnas Eišikietis (1556 m. Feraroje; 1567 m. tapo Žemaičių vyskupu). Petro Roizijaus mokykloje pradėta dėstyti romėnų teisę ir Lietuvos statutą. Pats Roizijus 1561 m. parašė ,,Naująjį Medininkų vyskupijos statutą”, 1563 m. – ,,Lietuvos sprendimus bylose” (smulkų teisinį traktatą).1

Mokslo pažanga

,,XVI a. pirmojoje pusėje sostinėje veikė 3 mokyklos: nuo 1397 m. parapinė prie Katedros; 1513 m. įsteigta parapinė miesto prie Šv. Jono bažnyčios; 1539 m. A.Kulviečio įsteigta pirmoji kolegijos tipo mokykla. Visuomenėje prigijo humanistinė kultūringo žmogaus samprata. Idealu tapo žmogus, mokantis 3 senąsias kalbas – lotynų, graikų, hebrajų.

Nuo XVI a. bajorų jaunimas vyko studijuoti dažniausiai į Italijos, Vokietijos ar Prancūzijos miestų universitetus (XV a. pabaigoje suprastėjus mokymui, Krokuvos universitete studijuojančių atvykėlių iš LDK sumažėjo). 1544 m. atidarytas Karaliaučiaus universitetas, kuriame XVI a. pirmojoje pusėje dėstė ir lietuviai, tapo nauju studentų iš Lietuvos traukos centru. 1544-1579 m. šiame universitete studijavo mažiausiai 86 lietuviai.2

,,Prasidėjus Reformacijai, daugiausia lietuvių vyko į Vokietijos – Leipcigo, Vitenbergo, Heidelbergo ir Leideno – universitetus, nes tai buvo geriausi to meto universitetai. Į Leipcigo universitetą kasmet įstodavo po keletą arba keliolika lietuvių. Jame mokėsi Abraomas Kulvietis, Jonas Chodkevičius, Jokūbas Sapiega, Merkelis Giedraitis, Benediktas Voina ir daugelis kitų, vėliaus plačiai žinomų veikėjų.

Italijoje mokėsi Radvilos, Goštautai, Astikai ir kiti žymieji Lietuvos didikai, o taip pat garsusis Mykolas Glinskis (?-1534). Keliauti po Europą, būti Italijoje, išmokti antikinių kalbų didikams atrodė būtina. Jeigu jaunuolis ir neįstodavo į kurį nors universitetą, tai bent pasitenkindavo bent pabuvojęs jame ir susipažinęs su juo.”3

,,Vilniuje įsteigta kolegija 1579 m. buvo pakelta į Akademijos rangą. Tai buvo pirmasis universitetas Pabaltijo šalyse ir Rytų Europoje. Vilniaus universitetas su dėstomąja lotynų kalba, kurio statutas buvo nukopijuotas nuo Paryžiaus universiteto statuto, turėjo ryškiai tarptautinį pobūdį ir įėjo į europinių jėzuitų mokslo įstaigų tinklą: 1584 m. tarp jų profesorių buvo 7 lenkai, 3 rusai, 1 švabas, 1
anglas, 2 ispanai, 1 portugalas, 3 poznaniečiai, 5 mozūrai, 7 lietuviai, 1 žemaitis ir 1 prūsas. Tokia pat marga ir studentų sudėtis, nors aiškiai vyrauja asmenys, kilę iš pačios Lietuvos ir kaimyninių šalių.”4

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1969 žodžiai iš 6553 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.