Romualdas Granauskas – realistinės krypties rašytojas, vaizduojantis kaimą ir jo žmogų.Herojai, kaip ir pats rašytojas, žiūri ne į save, o į pasaulį, kuris yra pripildytas daiktų. Daiktai yra tik priemonės, per kurias rašytojas išreiškia savo pasaulėžiūrą.Vienas iš pagrindinių Granausko kūrybos centrų – mirtis.Neišimtis ir kūrinys „Gyvenimas po klevu“.
Apysakoje mirtys pasveria, ne tik užbaigtų gyvenimų vertybes, bet ir šalia esančios močiutės Kairienės tragedijos dydį.Pasakojimo struktūrą sudaro kelio motyvas ir seno žmogaus vidinis monologas. Neišimtis ir ištraukoje, kurioje matome vienišą, apleistą, visų nuskriaustą Kairienę, laidojančią savo kaimą, kurio kapas prieš jos akis matomas jai einant plentu.Juk net pats kūrinio pavadinimas – „Gyvenimas po klevu“.Gyvenimas, tai ne begalinė ir mistinė erdvė, o plotas, namas, gyvūliai, daržai, ir viskas, kas supa Žemaitijoj gyvenantį žmogų (močiutę), bet viso to jau nebeliko.Ji yra priversta matyti, kaip viskas baisiai pasikeitė, kaip yra išdraskyta ir sugriauta daug namų, senajam kaimo žmogui, tai yra tiesiog nesuprantama.Nuo to ir prasideda ištraukoje senolės vidinis monologas einant keliu.Dvasiškai, ji yra prislėgta, matydama, kad namai, kurie saugojo protėvių tradicijas ir atmintį, yra sugriauti ir vietoj jų pastatyta kiaulėms ferma.O juk kaimo žmogui, namai tai tvirtovė, bet dėja, Budrių kaimo nebėra, o jų žmonės statosi naujus namus. Galbūt jie statosi geresnius, daug patogesnius ir šiltesnius namus, bet senam kaimo žmogui, tai nesuprantama. Nesuprantamas, ne namų sugriovimas, t.y. materialus dalykas, bet žmonių dvasinė būsena, juk jie čia sodino medžius, kurie jau iškirsti, juk tie sodai, kurie ne vienam atnaujino energiją, jau sunaikitni, nieko…nieko nebeliko: „O kur dar išgriauti senieji gyvenimai, išpjauti senieji medžiai, kur iškirsti gražiausi sodai!” Šaukiamasis senolės sakinys, kuris tik parodo, jos dvasiškai sukrėstą būseną.Bet pati Kairienė, stengiasi pateisinti kaime gyvenusius ir mato tik vieną pusę: “Argi žmonės sakė, ar šaukė, kad nebenori gyventi senajame kaime?Argi patys prašėsi, kad juos čia sukeltų?“ Tačiau senolė, net nepagalvoja, jog tie patys žmonės galėjo priešintis ir bandyti neleisti sugriauti kaimo, kaip ir ji pati.Negi jeigu visi kaimo žmonės nueitų pas pirmininką ir pasakytų, jog nori likti savo kaime, būtų sugriautas kaimas?Bet pas pirmininką nuėjo tik ji viena…viena ir liko…