S. Nėris
Žvaigždė – jaunystė
S. Nėris – tai didelio talento lietuvių lyrikė. Kūrybinį kelią poetė pradėjo anksti, būdama dvidešimt trijų metų. Jau pirmasis jos rinkinys įsitvirtino geriausiųjų gretose.
S. Nėries eilėraštis “ Žvaigždė – jaunystė “ – tai naujojo romantizmo laikotarpio darbas. Eilėraštis išryškina poetės bandymą atskleisti tikrąjį savo gyvenimo troškimą – gyventi amžinai ir būti jaunai.
Kūrinio žanras – eilėraštis. Tai įrodo jo sudarymas, rimavimas, žodžių galūnių derinimas ir strofų suskirstymas.
Jau pirmoje eilėraščio strofoje poetė atskleidžia pagal eilėraščio mintį.Jos troškimas būti energingai ir pajusti gyvenimo teikiamus malonumus parodo, kad poetė tikrai rašo apie vieną bendrą žmogaus gyvenimo gražiausią dalį – jaunystę. Pirmoje strofoje pavartota metafora “ jaunystė – lyg žaibas “ įrodo poetės charakteryje susipynusius net kelis bruožus, kurie atskleidžia eilėraštyje perteiktą jos energiją.
Gal todėl, kad S. Nėris norėjo amžinai gyventi, jos eilėraštyje tiek daug pasitikėjimo savimi ir savo vertės aukštinimo. Juk ne kiekvienas poetas ryžtųsi rašyti taip atvirai apie mirties “nagus” kaip ji. S. Nėris nebijo paklysti miške, ar nuskęsti jūroje, nes tuo momentu jos širdį ir jausmus užvaldęs jaunystės vėjas, kuris neša jaunąją poetę pavasario laukais.
Kūrinyje vyrauja laikas – konkretus, tai įrodo eilėraščio strofose minimas metų laikas ir giliai paslėptos minties – jaunystės ir šėlsmo laikotarpis. Laikas eilėraštyje užima didelę dalį poetės minčių , juk tai ir akimirka , ir momentas , ir amžinybė. Trys dalykai, kurie eilėraščio strofose išsidėstę vienas po kito.