Salomėjos nėries eilėraščio tu nubusi analize
5 (100%) 1 vote

Salomėjos nėries eilėraščio tu nubusi analize

Salomėja Nėris – unikalaus talento XX amžiaus lietuvių poetė, neoromantikė, gimusi būti lyrike. Ankstyvuosiuose jos kūriniuose ryškus jaunystės, gyvenimo džiaugsmo, amžinybės motyvas. Vėlesniuose, jau brandesniuose eilėraščiuose poetė kalba apie gyvenimo trumpumą, jo praeinamumą. Visi Salomėjos Nėries eilėraščiai( išskyrus ideologiniu) išjausti, dainingi, melodingi, pulsuojantys šiluma, kupini tautosakos motyvų ir artimi kiekvienam.Jos eilėraščių rinkinys “Diemedžiu žydėsiu” buvo apdovanotas nacionaline literatūrine premija. Tai brandus rinkinys, keliantis žmogaus ir gamtos, gyvenimo ir mirties klausimus, pabrėžiantis būties trapumą.

Eilėraštis “Tu nubusi”- gana trumpas, jis susideda iš trijų posmelių, kurių kiekvienas iš keturių eilučių. Labai svarbus pavadinimas. Pirmasis pavadinimo žodelis išreikštas įvardžiu tu.Antrasis (“nubusi”) simbolizuoja nubudimą iš miego, iš sapnų karalystes.Kai pabundame, iš nerealaus(sapnų) pasaulio patenkame į realų gyvenimą. Be to, nubudimas gamtoje reiškia prisikėlimą, pvz. po žiemos prisikelia ir atgyja visi augalai, tarsi pradeda gyvenimą iš naujo.

Labai svarbu, kad visas eilėraštis parašytas būsimuoju laiku. Tai rodo, kad pavasaris ir atgimimas dar nėra realybė. Pasakotojas tikisi, viliasi, turi viltį, kad žiema pasitrauks ir vaizduojasi, kaip tai įvyks.

Pirmajame posmelyje labai ryški žmogaus ir gamtos paralelė. Lyrinis subjektas nubunda vidurį nakties. O vidurnaktis – mistiškas metas, kai įvyksta visi stebuklai, netikėti ir svarbūs įvykiai, šiuo atveju – pavasario atgimimas. Po to sekąs brūkšnys paaiškina, ką lyrinis subjektas pamatys nubudęs. Suteikiama erdvė personifikuotai gamtai. Vėjai ir beržai – tarsi žmonės(“Miško vėjai su tavim kalbės/Ir beržai rankas į dangų ties.”). Beržai turi rankas ir tiesia jas į dangų; dangus – amžinybės ir šviesos simbolis. Medžiai trokšta gyvenimo, šviesos ir šilumos. Be to, danguje pasirodo grįžtantys paukščiai. O jie – pirmieji pavasario pranašai. Lyrinis subjektas yra susiliejas su gamta, jis – neatskiriama jos dalis.Lyrinis “aš” supranta medžių kalbą, beržų troškimus, jis alsuoja vienu ritmu su gamta. Dėl to ir nubunda tada, kai nubunda gamta.

Antrajame posmelyje, kalbama apie tai, koks bus pavasaris.”O pavasaris žarstys žvaigždes”. Žvaigždės – amžinybės simbolis. Pavasaris į žemę atneš amžinybę ir gyvenimo džiaugsmą. Tvoros ir pavartės- kliūtys, trukdančios ateiti pavasariui. Tačiau jis jau įgavęs pagreitį; pavasaris- galinga ir gaivališka jėga, sugriausianti ir išvartysianti žiemos pastatytas užkardas (“Ir tvoras, ir pavartes vartys.”).Brūkšnys paaiškina,kas atsitiks, kai pavasaris nugalės tas kliūtis – nuo šilumos ir jėgos ištirps visas sniegas, kuris eilėraštyje vadinamas balta paklode. Pavasario gaivališkumas ir vitališkumas įkvėps gyvybę (“Kils ir šiaušis dirvos varputys”).

Šiuo metu Jūs matote 65% šio straipsnio.
Matomi 464 žodžiai iš 712 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.