Satrijos raganos apysaka sename dvare
5 (100%) 1 vote

Satrijos raganos apysaka sename dvare

Šatrijos raganos apysakos „Sename dvare“

Ištraukos analizė ir interpretacija

Įdomiausias ir reikšmingiausias Šatrijos raganos kūrinys yra apysaka „Sename dvare“. Tai autobiografinio pobūdžio pasakojimas apie XIXa. Antros pusės Lietuvos dvarą. Svarbiausia teksto figūra yra moteris, keičianti savo pavidalus; susipina vaiko ir mąsliai į gyvenimą žvelgiančios moters intonacijos. Apysakos kompozicija organizuojama ne pagal fabulą, o pagal pagal emocinius impulsus. XXa. pirmųjų dešimtmečių lituvių prozai tai dar nauja: rašyt ne pagal svarbių įvykių diktuojamą logiką, o pasiduodant jausmui, užplūztančiam pamačius rožę ar kitokį daiktą ar reiškinį.

Ištrauka pradeda pasakotojo būsenos nusakymu: „Nubudau ir nebegaliu užmigti.“ Pasakotoją kažkas slegia, neleidžia jo sielai nurimti ir paskęsti miego jūroje. Pirmasis ištraukos sakinys labai informatyvus, nes iš tie keli žodžiai sukuria įtemptą, neramią nuotaiką. Nuo pasakotojo vidinės būsenos nusakymo einama prie išorinių aplinkybių aprašymo. Galbūt miegoti neleidžia troškus ir šiltas oras, tačiau šiek yiek vėliau galime ižvelgti kitą, daug svarbesnę nemigos priežaztį. Pasakotojo dėmesį patraukia tuščia mamatės lova, kuri dukrai kelia nerimą ir susirūpinimą. Tai parodo ypač šiltus ir artimus mamos ir dukros santykius, nes motinos nebuvimas šalia dukrai neleidžia ramiai miegoti, jai trūksta ramybės ir šilumos, kuria alsuoja mamatė. Mama ir dukra yra tarsi neatskiriama visuma.

Pasakotoja jaučia kito skausmą, ji neabejinga mamos ašaroms: „Taip man sopa mamatės ašaros…“. Mergaitė itin jautrios sielos, tyrų jausmų asmenybė, be galo mylinti motiną, galinti juoktis ir liūdėti kartu su ja. Mamatė dukrai yra brangiausias žmogus.

Mergaitė negali gyventi su nerimu širdyje, tad imasi iniciatyvos. Ji pasiduoda spontaniškai švystelėjusiai minčiai, kad reikia eiti pas mamatę. Aplink tamsu, nes paros laikas — naktis. Tamsa sukuria baimės įspūdį, tačiau mergaitė drąsi: meilė mamai nugali šią staiga užplūdusią baimę, kuri vis auga. Aplink taip tylu, jog girdisi laikrodzžio tiksėjimas, visi miega, tik dvi kūrinio moterys neranda ramybės. Nerimas dėl mamos vis stipreja, mergaitė sau užduoda retorinius klausimus: „gal kas pikta nutiko mamatę? Gal įkrito į tvenkinį paklydus?“. Noras į juos atrasti atsakymus suteikia mergaitei jėgu nugalėti visas užplūdusias baimes.

Žinome, jog pati Šatrijos Ragana buvo labai religinga — atsispindi ir jos kūryboje. Tolimesniame segmente galima įžvelgti religinį motyvą. Mergaitė, norėdama numalšinti baimę persižegnoja, jai atrodo, jog šis veiksmas turėtų nubaidyti jos tykančias nelaimes. Taip pat pastebime ir mitologinių elementų „…ir gaidys tikrai bus nugiedojęs, tai ir baidyklių viešpatavimas jau pasibaigęs.“, tačiau ši mintis veikėjos nenuramina, ji ir toliau eina baimės sukaustytai žingsniais ir drebėdama žengia per slenkstį. Slenkstis, manau, yra simbolis perėjimo iš vienos erdvės i kitą, šiuo atveju — iš namu i lauka. Pagaliau per dideles kančias patekusi i lauką mergaitė pamato „šviesų stuomenį“, vaikščiojantį patvenkiny. Šviesi motinos figūra — tai tarsi šviesa ilgo ir tamsaus tunelio gale. Epitetas „šviesų liemenį“ pavartotas ne veltui, o norint pabrėžti motinos, kaip asmenybės, šviesumą, gėrį.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 529 žodžiai iš 939 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.